Bukonių bendruomenės iniciatyva, seniūnijos parke atidengtas akmeninis stalelis, dedikuojamas buvusiam vietos mokyklos mokytojui, šaškininkui ir šachmatininkui Stasiui Saldūnui, čia dirbusiam nuo 1975 iki 1992 m. Renginyje dalyvavo ne tik bukoniškiai, valdžios atstovai, bet ir garbaus pedagogo dukterėčia, žurnalistė Jolita Žurauskienė.
Išliekamoji vertė
Bukonių bendruomenė, vadovaujama Dalios Autukienės, 2019 metais įgyvendindama jaunimo projektą „Nuo bendrystės link draugystės“, kuriame dalyvavo šios seniūnijos vaikai ir vyresnių klasių moksleiviai, organizavo kelis renginius su skirtingų pomėgių žmonėmis. „Mokykloje-daugiafunkciame centre surengėme susitikimą su rajono poezijos klubo „Šaltinis“ kūrėjais, paskui vyko vietos jaunų žmonių kūrybinės dirbtuvės su medžio meistrais. Drauge pagaminta skulptūra, vaizduojanti suklupusį angelą, papuošė kasmet vis gražėjantį mūsų parką. Norėjome, kad užsiėmimas su profesionaliais skulptoriais ne tik suteiktų žinių jaunimui, bet ir turėtų išliekamąją vertę, – pasakojo D. Autukienė. – O kūrybinių dirbtuvių su akmenskaldžiais metu nusprendėme, kad reikia sukurti šaškių-šachmatų stalą buvusiam ilgamečiam Bukonių mokyklos mokytojui Stasiui Saldūnui atminti, puoselėjusiam šias sporto šakas.“
Pasak bendruomenės pirmininkės, norą pastatyti atminimo stalą šiam pedagogui pirmiausia išreiškė seniūnas Arturas Narkevičius. Jo teigimu, labai norėjosi sutvarkyti parką taip, kad jis būtų patrauklus visiems čia gyvenantiems žmonėms. „To siekiame kelerius metus. Įprasmindami šitą erdvę, sumanėme, jog joje turi atsirasti kažkas tokio, kas asocijuotų su praeitimi, geromis emocijomis ir įgytų išliekamąją vertę. Diskutuojant su bendruomene, kitais žmonėmis, atsimenant Bukonių krašto iškilias asmenybes, priėjome prie išvados, kad Stasys Saldūnas paliko labai ryškų pėdsaką bukoniškių gyvenime, o savo aistrą žaisti šachmatais ir šaškėmis perdavė kitiems. Norime, kad kiekvienas atvažiavęs žmogus ar Bukonių gyventojas, perskaitęs atminimo lentelę prie stalo, žinotų, kad čia kažkada gyveno ir dirbo tokia žymi asmenybė. Labai džiaugiuosi, kad kartu su seniūnija, bendruomene, mokykla, savivaldybe mums pavyko idėjas paversti realybe. Tikiuosi, lankysite Bukonių parką, galbūt pažaisite šachmatais ir prisiminsite mokytoją Stasį Saldūną. Man, kaip seniūnui, ir visai bendruomenei būtų labai malonu“, – savo mintis išsakė A. Narkevičius.
Kolegų prisiminimai
Prisiminimais apie pedagogą pasidalijo daug jį pažinojusių žmonių. Štai buvusi Bukonių pagrindinės mokyklos direktorė Elena Tuzovienė, įstaigoje pradėjusi dirbti 1976-aisiais, akcentavo, kad St. Saldūnas buvo mokytojas, mylėjęs žmogų, kiekvieną vaiką, mokęs to, ką pats gerai mokėjo. „Jo pomėgis buvo šaškės ir šachmatai. Vertindami jo entuziazmą, norą išmokyti vaikus giliai mąstyti ir laiką leisti prie šachmatų lentos, nedideliame pastate prie dvaro įkūrėme šachmatų mokyklėlę. Stebino jo atsidavimas šiai sporto šakai – jis gebėjo suburti ne tik moksleivius, bet ir suaugusiuosius. Tai buvo uždegantis ramybe, paprastas, nuoširdus pedagogas, dėstęs kūno kultūrą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Literatūros pamokose stebindavo jo atmintinai deklamuojamos lietuvių poetų eilės. Jis gyveno citatomis. Džiaugiamės, galėję dirbti kartu su Mokytojumi, Lietuvos patriotu, kūrusiu eilėraščius. Tegul jo atminimą saugo mūsų širdys ir prisiminimai“, – sakė E. Tuzovienė.
Janina Butkuvienė, į renginį atvykusi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Jonavos rajono liaudies kapela „Jonavėlė“, pasidžiaugė, kad ne vienerius metus teko dirbti kartu su St. Saldūnu. Anot kolektyvo vadovės, buvo malonu matyti, kaip brandaus amžiaus mokytojas mokėdavo vertinti jauną specialistą, gebėdavo užmegzti su juo nuoširdų pokalbį, reikalui esant, padrąsinti ir patarti. „Jis vadovavosi devizu: „Linksma širdis – geras vaistas“. Atmintyje Stasys Saldūnas išliko kaip optimizmo, nuoširdumo ir veiklos pavyzdys“, – prisiminė J. Butkuvienė.
Brolių bendravimas
Į savo dėdės atminimo įamžinimo ceremoniją atvykusi dukterėčia J. Žurauskienė pabrėžė itin glaudų savo tėčio Petro ir jo brolio Stasio bendravimą. „Ruošdamasi kelionei į šį kraštą, naktį susapnavau tėvelį, kuris mane drąsino: „Nebijok. Tu šiandien nebūsi viena, aš būsiu su tavimi“. Tai rodo, kokie ryšiai siejo abudu brolius, jeigu net mirusieji siunčia signalus apie tai. Vaikystėje vaikščiodama su dėde Stasiu po Bukonis, stebėdavausi, kad jis sveikinasi su kiekvienu sutiktu žmogumi. Dėdė paaiškino, kad kaime reikia sveikintis su kiekvienu praeiviu. Man labai miela sugrįžti į Bukonis šiandien, po kelių dešimtmečių, ir taip pat su visais pasisveikinti“, – dalijosi prisiminimais viešnia.
Jos atmintyje St. Saldūnas išliko kaip itin mielas, doras, mąstantis žmogus. Po tėvelio mirties tvarkydama tėvelio archyvus, J. Žurauskienė teigė suradusi albumų, dienoraščių, brolių susirašinėjimo laiškų, atvirukų. „Dienoraštyje radau įrašų lotynų kalba, ir tai rodo, kad dėdė mokėjo ją. Nuoširdžiai dėkoju aktyviai vietos bendruomenei, seniūnui ir kitiems už pagarbą Bukonių mokykloje dirbusiam mano dėdei“, – dėkojo J. Žurauskienė.
Poezijos baruose
Pedagogas St. Saldūnas garsėjo ne tik kaip šaškininkas bei šachmatininkas, bet ir buvo poezijos klubo „Šaltinis“ narys, aktyvus eilių kūrėjas. Jis sukūrė labai daug eilėraščių, visuomet dalyvaudavo poezijos šventėse, išraiškingai skaitydavo savo poeziją. Autoriaus kūryba buvo spausdinta rajono spaudoje, klubo almanachuose. Apie St. Saldūno kūrybinį kelią pasakojo šių eilučių autorė.
Asmeninę pažintį su St. Saldūnu prisiminė „Šaltinio“ klubo narys Albinas Pavasaris. „Tuomet leistame „Jonavos balso“ laikraštyje perskaitęs tendencingą straipsnį apie mane, jis piktinosi, kad korespondentas pažeidė etiką, atiduodamas spaudai medžiagą be mano komentaro, ir pasiūlė susitikti. Iki šiol to susitikimo pamiršti negaliu – nuvažiavau pas St. Saldūną, žaidėme šaškėmis, išsikalbėjome, jis parodė savo eilėraščių sąsiuvinius, paskaitė prisiminimų iš susitikimų su įvairiais Lietuvos poetais, deklamavo Maironio, Salomėjos Nėries kūrybą. Būdamas visuomeninis korespondentas, parengė kategorišką atsakomąjį straipsnį. Jeigu jis sunerimo dėl mažai pažįstamo žmogaus – manęs, tai supraskime, koks teisingas ir sąžiningas buvo mokiniams ir kolegoms, dirbdamas mokykloje. Todėl labai džiugina, kad bendruomenė įamžina pedagogo, humanisto atminimą“, – mintijo klubo „Šaltinis“ narys A. Pavasaris.
„Kaip Paulius Širvys turi savo beržą, taip mokykla turi savo mokytoją. Bukoniškiams labai pasisekė, kad jie turėjo ir kūno kultūros, ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoją Stasį Saldūną. Atrodo, šios dvi disciplinos nėra labai artimos. Bet, pasirodo, šachmatai yra ne tik sportas ir ne tik kova, bet, matyt, tai yra ir menas. Mokytojas tuose žaidimuose įžvelgė didelę prasmę. Jo straipsneliai apie Bukonių šachmatininkų veiklą rajono spaudoje – sporto ir meno propaganda, – prisiminė šaltinietis, žurnalistas M. Glinskas, ne kartą prie lentos sėdęs ne tik su Stasiu, bet ir jo broliu Petru. – Stasys Saldūnas buvo labai stiprus pirmaatskyrininkas, vienas iš stipresnių rajone kandidatų į meistrus šachmatų srityje. Tikiu, kad ši akmeninė šachmatų lenta, skirta Stasiui atminti, sulauks nemažai lankytojų.“
Prisiminimais pasidalijo klubo narė Albina Jefimenko, daug gražių žodžių savo mokytojui skyrė buvusios jo moksleivės, kurioms St. Saldūnas padėjo pasirinkti profesiją, jausmingai kalbėjo seniūnaitė Dalija Kajėnienė, daugelis kitų.
Prasmė ateičiai
Renginyje dalyvavęs rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis prisipažino nepažinojęs gerbiamojo St. Saldūno, tačiau teigė išgirdęs daug įdomaus apie šią asmenybę. „Žmogaus gyvenimas ne tik skirstomas į skirtingus etapus, bet ir kiekvieną sekundę gyvename trimis etapais: turime praeitį, dabartį ir laukiame ateities. Ir šioji dabartis nebūtų tokia, jei mes neatsimintume savo praeities. Ir ateitis nebūtų tokia, kokios norime, jei nebūtų jau minėtų pastarųjų etapų. Šiandien visi jūs parodėte, kad atsimenate, koks žmogus buvo Stasys Saldūnas, žinote, ką jis darė, ir savyje nešatės dalelę jo. Dabar, šią akimirką, tą dalelę jo nešatės į ateitį ir ją perduosite kitoms kartoms. Įprasminimo svarba yra ne tai, ką šiandien padarėte, bet didžiausia prasmė tenka ateičiai. Tikiu, kad šis atminimo stalelis bus gyvas ir visuomet jaus žaidžiančiųjų šilumą“, – sakė vicemeras E. Sabutis, įteikdamas A. Narkevičiui, D. Autukienei ir J. Žurauskienei mero Mindaugo Sinkevičiaus padėkos ženklą – Jonavos 270-mečiui išleistą knygą „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“.
St. Saldūnas gyveno 1921–2004 m.
Irena BŪTĖNAITĖ
Galerija iš K2: {gallery}3748{/gallery}
Vaizdo įrašas iš K2: NULL
