Liepos 26 d. Oninių proga labdaros ir paramos fondas „Močiutės pastogė“ Kultūros centre surengė bendrystės popietę „Kuokynė“, kurią mes, vidurio aukštaičiai, paprastai vadiname liaudies šokiais, o suvalkiečiai – dar nenuvaryto arklio Šyvio šokdinimu.

Tą dieną į centro Mažąją salę susirinko kelios eilės bočių – močiučių, senelių, prosenelių, kurie panoro prisiminti ir kitiems priminti savo jaunystės dainas, šokius, ratelius, žaidimus. Šie tautos lobiai, pasirodo, gerokai primiršti, bet neužmiršti. O juos saugo ir puoselėja mūsų Trečiojo amžiaus universiteto šokėjų grupė „Rezginėlė“, kuriai vadovauja Melanija Jaskūnienė. Grakščiai trepsinčios moterys dabar vėl parodė, kaip šokama „Aleksandra“, „Kubilas“, koks linksmas žaidimas su fantais, kaip ieškomos sau tinkamos poros, net pademonstravo, kaip galima pašokti pagal šiuolaikišką Virgio Stakėno melodiją „Tum balalaika“.

Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Jonavos filialo kapela „Jonavėlė“ ne tik šauniai griežė valsus, fokstrotus, bet ir pasveikino į popietę atėjusias Onutes, palinkėjo niekada neužmiršti šio nūnai kažkodėl retėjančio vardo, o kapelos vadovė Janina Butkuvienė prabilo į bočius savomis eilėmis. Kur buvus nebuvus scenoje pasirodė ir Diabeto klubo šmaikštusis teatras „Gliukozė“, vadovaujamas nepailstančios Angelės Bortkevičienės. Šio repertuare – pamokančios, kartais liūdnai linksmos istorijos iš mūsų socialinių paradoksų. Drąsios moterys susilaukė daug plojimų.

Ilgai nenuščiuvo senolių krykštavimai šokdinant, anot suvalkiečių, šyvius, nepailstamai sukosi kone visą salę užimantys rateliai. Renginys, kurį pagal projektą parėmė rajono Savivaldybė, išties pavyko. „Ačiū už linksmumą“,- dėkojo visiems „Močiutės pastogės“ šeimininkė Bronė Domeikienė, pati taip pat padeklamavusi kadaise jaunystėje sukurtą eilėraštį.

Marius Glinskas