Paskelbtas Renginiai

Visą savo gyvenimą skyrė Lietuvai

Antradienis, 29 March 2016 10:09 Parašė 

Šiemet kovo 29-ąją Jonavos Garbės piliečiui, vienam iš Sąjūdžio Jonavoje kūrėjų, keliautojui, 16 knygų autoriui, politikui, rezistentui, Kovo 11-osios Akto signatarui Gediminui Ilgūnui būtų sukakę 80. Ta proga Jonavos viešojoje bibliotekoje surengtas jaukus prisiminimų vakaras „Tau, Lietuva, skyriau visą savo gyvenimą“.

Jonaviečiams buvo pristatyta Edmundo Ganusausko monografija „Išėjęs į žygį“, skirta šviesiai G. Ilgūno asmenybei atminti. Prisiminimų vakare dalyvavo monografijos autorius, taip pat šviesaus atminimo G. Ilgūno žmona Birutė, dukros Ugnė ir Milda, prisiminimais pasidalijo daugelio ekspedicijų dalyvis Pranas Dailidė, aktyviai su G. Ilgūnu dalyvavęs Sąjūdžio veikloje.

Monografijos autoriaus E. Ganusausko žodžiais, dar nepradėjęs knygos apie Gediminą Ilgūną, jis jau žinojo jos pavadinimą – „Išėjęs į žygį“. Nes visas Gedimino gyvenimas ir buvo žygis į Lietuvą ir už Lietuvą, į žmogų ir už žmogų, į pažinimą ir meilę.

„Bendraujant didelį įspūdį darė G. Ilgūno asmenybė – šis žmogus turėjo be galo stiprią ir taurią dvasią. Stiprybė jį, dar paauglį, nuvedė į mišką, padėjoiškęsti tremtį, KGB persekiojimus. Be galo užsispyręs. Itin griežtai tvarkė savo kasdienybę. Daug kam buvo paslaptis, kaip jam užtenka laiko, iš kokio šulinio jis traukia tą begalę rašymui skirtų valandų. Į panašius klausimus Gediminas atsakydavo su šelmiška šypsena: girdi, per metus šimtą dienų nereikia eiti į darbą. Para turi dvidešimt keturias valandas: aštuonios – tarnybai, aštuonios – miegui. Lieka dar aštuonios: gali pragulėti prie televizoriaus, bet gali ir kažką padaryti. Gediminas darė“, – kalbėjo monografijos autorius E. Ganusauskas.

Svajojo apvažiuoti Lietuvą

Pasak E. Ganusausko, lageryje G. Ilgūnas svaojo, kad grįžęs būtinai apvažiuos Lietuvą. Ir štai 1960 metais su dviem bendraminčiais išsirengė dviračiais aplink Lietuvą. Vėliau keliauta dviračiais, motociklais, autostopu. Iš pradžių kelionių tikslas buvo pažintinis, vėliau prisidėjo ir kiti: asmenybės turtinimas, krašto pažinimas.Kruopščiai, iki menkiausių detalių, planavo maršrutą, rašė žygių dienoraščius, kiekvienai kelionei skyrė po albumą.

B. Ilgūnienė prisiminė 1983 m. žygį dviračiais knygnešių keliais. Dukrai Ugnei tuomet buvo tik 14 metų. „Ieškojome knygnešių kapų, vežėmės metalines lenteles, kurias statėme kapinėse. Gediminas mėgdavo pabrėžti, kad žmogus miršta ne vieną kartą, ir fizinė mirtis nereiškia pabaigos. Jis savo darbais įamžino atmintį. Ši monografija – taip pat jo gyvenimo tąsa. Sudėtingas buvo gyvenimas, tačiau džiaugsmą teikė tai, kad sugebėjome eiti prieš vėją. Nors eiti tikrai nebuvo lengva“, – kalbėjo B. Ilgūnienė.

G. Ilgūnas surengė net 49 ekspedicijas. Vakaro metu buvo demontruojamos A. Tarvydo filmo „Nesugavotas gyvenimas“ ištraukos. Labai taikliai nuskambėjo tokia G. Ilgūno mintis: „Keistai skamba, kai kas nors sako, kad jau apvažiavo Lietuvą. Aš keliauju 50 metų, bet visos Lietuvos dar neapkeliavau“.

Linkėjo sutikti savo Ilgūną

Sąmojo ir geros nuotaikos nestokojantis P. Dailidė linkėjo kiekvienam jaunam žmogui sutikti savo Ilgūną. „Jis visuomet buvo priekyje: ir žygiuose, ir Sąjūdyje. Aš tik ėjau jam iš paskos“,– sakė P. Dailidė.

Ilgūno dukras Ugnė jaudinosi: po tiek metų ji vėl savo jaunystės mieste, su mielais jonaviečiais, kurie prisimena jos tėtį ir puoselėja jo atminimą. „ Iš ekrano į mus žvelgia ir su mumis kalbasi tėtis – labai jautru. Noriu pabrėžti, kad tai buvo plačių pažiūrų ir interesų, tvirto stuburo ir tvirtų vertybių žmogus. Jam per gyvenimą buvo svarbu ne kaupti turtus, o palikti tai, kas išlieka: dvasinį palikimą. Monografijos autorius itin jautriai prisilietė prie tėvelio atminimo ir jo asmenybės“, – kalbėjo G. Ilgūno dukra Ugnė.

Potraukis rašyti – visam gyvenimui

Pasak E, Ganusausko, potraukį rašyti G. Ilgūnas pajuto labai anksti. Vėliau net pats juokais abejojo, ar tuo metu jau mokėjo skaityti. Lageryje, tik nutaikęs valandėlę, lįsdavo į kokį kampą ir atsiversdavo dienoraštį. Iš viso išleido 16 knygų, rengė dar vieną, tačiau nespėjo. Filme „Nesugavotas gyvenimas“ nuskambėjo G. Ilgūnos mintis: „Knygomis aš pratęsiu savo herojų gyvenimus“. Pratęsti Vinco Pietario, Jono Čerskio,, Kazio Griniaus, Stepono Kairio, Antano Mackevičiaus, Česlovo Kudabos, Algirdo Brazausko, gimtosios Sūduvos šviesuolių, knygnečių gyvenimai.

Teisus monogragijos apie G. Ilgūną autorius sakydamas, kad bandai įsižiūrėti į tokį gyvenimą ir negali aprėpti: Gedimino būties kelias – tarsi ne vieno žmogaus gyvenimas. Tegul toks neaprėpiamas jis ir išlieka mūsų atmintyje.

Laima SLOVIKIENĖ