Jonava. Rajono neįgaliųjų draugijos nariai šiais metais Jonines šventė ne savo kieme, o Rukloje, kur įsikūręs Lietuvos reabilitacijos ir slaugos centras. Grojant Aklųjų ir silpnaregių sąjungos Jonavos filialo kapelai „Jonavėlė“ (vad. Janina Butkuvienė), po aukštais medžiais susibūrė šventiškai nusiteikę kelių organizacijų atstovai.

Užsiplieskus deglams ir pasirodžius iš miško atklydusioms vaidilutėms, prasidėjo pagoniška misterija. Vieni pristatė ugnies galybę, kiti – vandens, treti – žemės, kurios vaidmenį poetiškai pavaizdavo Neįgaliųjų draugijos humoro grupė „Rykštenė“ (vad. Gražina Čekavičienė). Apie šias stichijas reikia nemažai žinoti, kad vasarvidžio šventėje dar labiau sutvirtėtum, išliktum ramus ir doras, pajustum žmogaus ir gamtos sutarimą. Tik ieškantys ir stebuklais tikintys žmonės, pasirodo, gali surasti ir paparčio žiedą. Netrukus jis, pasislėpęs laukymės užuolankoje, ir buvo surastas šeimininkų direktorės Editos Vaškevičienės rankomis. O parneštas buvo pakabintas ant medžio, kad visiems tviskėtų jonvabalių žiburiukais. Anot centro socialinės darbuotojos Laimos Bakšaitienės, tie žiburiukai reiškė neįgaliųjų organizacijų draugystės ir bendravimo tęsinį. Tas bendravimas – tai ne tik pasikeitimas pyragais bei padėkomis, bet ir veiklos įvairovė.

 O kur dar ąžuolo vainiku apjuosti Jonai ir Janinos, kur skardoje keptos bulvytės su kastiniu ir kanapėmis, naminė gira su uogomis, kur atrakcijos, skatinusios kuo greičiau suvalgyti lėkštę braškių. Visko neaprašysi, nesuminėsi, nebent leistum Joninių valgių enciklopediją.

Marius Glinskas, Vidos Šakelienės nuotraukos.