Nuo gruodžio 3 dienos prasideda paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Jai įgyvendinti iš viso skirta 11,6 mln. eurų, šiam paraiškų priėmimo etapui – 3,6 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Bendradarbiavimas problemoms spręsti
EIP – tai Europos inovacijų partnerystė, skirta paskatinti ūkininkų, mokslininkų ir konsultantų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir ieškant bendrų sprendimų žemės ir miškų ūkio sektoriuose. „Paprasčiau tariant, ūkininkai kelia savo problemas ir kartu su mokslininkais bando jas spręsti“, – teigia pašnekovas.
Šios priemonės paramos gavėjai, anot specialisto, yra EIP veiklos grupės – neformalus darinys, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį. EIP grupėje būtinai turi dalyvauti mokslo institucijos, konsultantai ir ūkininkai, bent jau po vieną subjektą iš visų trijų šalių. „Prioritetas teikiamas toms EIP grupėms, kuriose dalyvauja daugiau ūkininkų, “ – sako specialistas.
Ši priemonė įgyvendinama dviem etapais. Pirmiausia EIP grupės parengia projektų galimybių studijas, jos yra vertinamos ekspertų ir svarstomos EIP veiklos priežiūros komitete. „Patvirtintos galimybių studijos keliauja į tolesnį etapą ir pagal jas galima teikti paraiškas paramai gauti“, – dėsto S. Miškinis. Pasak pašnekovo, pirmasis etapas – EIP veiklos grupių galimybių studijų teikimas ir vertinimas – vyko šių metų viduryje. EIP priežiūros komitetas pritarė aštuonioms projektų galimybių studijoms.
Paramos intensyvumas skiriasi
Anot specialisto, EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos rengiamos pagal vieną iš temų, kaip antai, tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo klimato kaitai mažinti, gyvūnų gerovės, sveikatingumo ir aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose ir kt. Vienam projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų paramos.
S. Miškinio teigimu, paramos intensyvumas gali skirtis, atsižvelgiant į išlaidų pobūdį, ir svyruoja nuo 50 iki 100 proc. 100 proc. yra remiamos EIP veiklos grupės bendradarbiavimo išlaidos, taip pat didžioji dalis projekto įgyvendinimo išlaidų. Tuo tarpu investicijos į žemės ūkio techniką, įrangą, taip pat kompiuterinę įrangą remiamos pagal tokį išlaidų rėmimo intensyvumą, kuris taikomas kitose priemonėse, tačiau paramos intensyvumas dar padidinamas 20 proc. dėl to, kad investicijos įgyvendinamos remiantis EIP.
Šiuo metu yra įgyvendinama 12 EIP projektų. 4 projektai įgyvendinami gyvulininkystės sektoriuje (šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, inovacijos pašarų gamyboje, biotechnologijų taikymas, antibiotikų naudojimo mažinimas), 6 projektai – augalininkystės sektoriuje (rizikos valdymas, tausus pesticidų naudojimas taikant integruotas kenksmingų organizmų valdymo sistemas, biopreparatų naudojimas tręšime, grūdų sandėliavimas), 1 projektas – miškininkystės sektoriuje (plantacinių miškų įveisimas), 1 projektas skirtas žinių perdavimo sistemos plėtrai (inovacijų diegimo sistemos sukūrimas). Jiems yra skirta 4,59 mln. Eur.
Žemės ūkio ministerijos inf.
