Dienos bėga greitai, rodos, ką tik atšventėme Pagyvenusių žmonių dieną, o štai jau priartėjo gruodžio 5-oji, Savanorių diena. Nusprendėme neieškoti patalpų, nerengti koncertinės programos, bet prisiminti, ką mes veikėme per praėjusius metus, pasidalyti mintimis apie savanoriavimo svarbą, taip pat pakvietėme ir kitus aktyviai dalyvauti šioje veikloje, juk žmogus, padedantis kitam, pirmiausia padeda pats sau.
Džiugu, kad šis kvietimas neliko be atsako. Dalyvauti šioje veikloje panoro gražus būrys moterų, pasiruošusių visada pagelbėti vienišiems, nelaimės ištiktiems žmonėms. Norime pasigirti, kad per metus mes sustiprėjome, įsigijome didelę paklausą turinčios įrangos. Iš mūsų pažastinius ramentus skolinasi iš gydytojo kabineto ar ligoninės Priėmimo skyriaus išėję ligoniai. Gulintiems ligoniams skoliname lovos staliukus ir nugaros atramas. Per spaudą kvietėme jonaviečius neužsisklęsti savyje, bet lankyti Jonavos baseiną, dovanojome abonementus į sveikatingumo centrą Kaune, senolius kvietėme žaisti šaškėmis.
Tiesa, ne visi darbai mums gerai klojosi. Nepasisekė išspręsti ligonių parvežimo iš ligoninės Priėmimo skyriaus į namus problemos. Greitoji pagalba atveža ligonį, bet kaip sugrįžti namo, kai dažnas neturi nei jėgų, nei pinigų apmokėti už taksi paslaugas. Kaip sugrįžti į namus, kai po operacijos antrą ar trečią dieną gydytojas staiga pasako keliauti namo. Artimųjų nėra, o pats ne tik sunkiai vaikštai, bet dar ir visus drabužius iš ligoninės turi parsinešti, nors nešti gali ne daugiau 2 kg. Pagalbos prašo ir Slaugos skyriuje gulintys ligoniai. Ypač sunku pasiekti namus kaime, kur laukia nekūrenta krosnis ir tuščias ne tik šaldytuvas, bet ir piniginė.
Didesniuose miestuose, ir nelabai dideliuose, pvz., Zarasuose, kur gyvena per 6 tūkst. gyventojų, teikiama socialinio taksi paslauga. Taksi vairuotojas kartu su asistentu palydi ligonį iki durų, nuneša jo daiktus. Mes bandėme tai daryti, bet kadangi fondas neturi savo transporto, privačiu savanorių transportu keletą kartų pavėžėjome, tačiau užsakymų – daug, taip pat ir vakarais, ir poilsio dienomis, tad plėsti šią veiklą pabijojome. Įvykus eismo nelaimei, mūsų gerų norų niekas nesuprastų, tad paslaugą nustojome teikti. Labai norėtųsi, kad kažkas imtų spręsti šią problemą.
Labai reikėtų, kad onkologiniai ligoniai pagaliau pasektų kitų savivaldybių pavyzdžiu ir įkurtų savo draugiją. Ligonių daug, bet neatsiranda vado.
Štai tokiomis temomis Savanorių dienos proga mes kalbėjomės susirinkę į „Petro kastinio“ degustaciją.
Su naujais nariais pasirašėme savanoriavimo sutartis. Daug gerų emocijų ir linksmo juoko sukėlė visą mėnesį vykusios senjorų treniruotės, pasiruošimas finaliniam šaškių turnyrui, todėl nusprendėme jį pavadinti „Linksmieji šaškininkai“. Šio turnyro nugalėtojais svečiuose pas Petrą tapo senjoras Kazimieras Skuja iš Išorų k. ir jonavietė savanorė Lionė Žukauskienė. Jiems buvo įteiktos atminimo dovanėlės.
Kviečiu jonaviečius neužsisklęsti savyje, bet artėjant šaltam, slidžiam laikotarpiui, traumos atveju kreiptis į mus pagalbos. Esame pasiruošę Jums padėti, deja, tik miesto gyventojams, nes savanorių kaimuose kol kas neturime.
O artėjančių švenčių proga labiausiai linkime būti visiems sveikiems ir laimingiems.
Projektą finansavo SADM ir Jonavos savivaldybė.
Labdaros ir paramos fondas „Močiutės pastogė“ (tel. 8 610 85191)