Aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonui – kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė medžioklės kvota šį sezoną šalyje leis sumedžioti 60 vilkų, o papildoma – dar 50.
„Sprendimas dėl likusių 50 vilkų sumedžiojimo bus peržiūrimas medžioklės sezonu, atsižvelgus į naujausius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis ir tai, kaip greitai nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas“, – pabrėžė K Navickas.
„Kitų metų maksimali galima kvota yra beveik dvigubai didesnė nei buvo praėjusiais metais ir bene didžiausia per daugelį metų. Esu tikras, kad su nauja kvota taikomos kompensacijos už vilkų padarytą žalą ir papildomos priemonės leis pasiekti geresnių rezultatų, kurie atlieptų ne tik aplinkosauginius, bet ir žemdirbių interesus“, – komentavo žemės ministras Giedrius Surplys.
Pagal aplinkos ir žemės ūkio ministrų pasirašytą protokolą bus deramasi dėl šių ketinimų:
- •ūkinių gyvūnų auginimui palankių prevencinių priemonių, mažinančių vilkų daromą žalą, skatinimo;
- •paramos iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos teikimo žemės ūkio veiklos subjektams, kuriems svarbu įsigyti ir diegti apsaugos priemones nuo vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams;
- •paramos teikimo įsigyjant ir diegiant apsaugos nuo vilkų daromos žalos priemones iš kitų finansavimo šaltinių;
- •informacijos apie efektyvias prevencines priemones kaupimo, ūkininkų informavimo ir švietimo;
- •apdovanojimų už inovatyvių prevencinių priemonių taikymą saugant ūkinius gyvūnus nuo vilkų įsteigimo;
- •vilkų populiacijos valdymo priemonių taikymo, užtikrinant vilko kaip saugomos rūšies palankią apsaugos būklę.
Tai susitarimas, kuriuo bus siekiama sumažinti vilkų daromą žalą naminiams gyvuliams, puoselėjant žmogaus ir vilko, kaip svarbios natūralios miško ekosistemos dalies, darnų sambūvį, užtikrinant šiai saugomai rūšiai palankią apsaugos būklę.
Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Įsigalioję pakeitimai paremti aplinkos ministro sudarytos darbo grupės pasiūlymais. Jie skirti užtikrinti geresnę vilkų populiacijos stebėseną, susirinkti tikslesnius duomenis apie jų elgseną, šeimų sudėtį, judėjimo maršrutus.
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per 2015 m. Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1453, 2017 m. – 1845. Šie metai dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.
Pastaruoju metu vilkų išpuoliai suaktyvėjo ir mūsų rajono ganyklose bei gyventojų kiemuose. Antai rugsėjį Jonavos r. savivaldybės patvirtinta komisija, kurioje Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis, vyr. specialistas Mindaugas Gritėnas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) savivaldos organizatorė Jonavos r. Marytė Gritėnienė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Jonavos skyriaus medžioklės žinovas žuvininkas Viktoras Piskunovas, Bukonių seniūnijos seniūnas Artūras Narkevičius vyko į Vaivadiškių k., kad išsiaiškintų ir nustatytų vilkų padarytą žalą. Įvertinus vilkų paliktus pėdsakus, komisija nustatė, kad čia siautėjo maždaug šešių vilkų gauja.
Spalio pradžioje plėšrieji pilkiai savo medžioklę surengė Petrašiūnų k., kone po čia gyvenančios 90 m. senolės langais – darže prie pat namų, o ne kokioje nors tolimoje ganykloje. Pasak vietinių, į tas pačias apylinkes vilkai atsėlino jau penktą kartą per mėnesį – jų „vizitai“ užfiksuoti ir Bukonyse, Vaivadiškėse, Karaliūnuose, Liepiuose. Alkanų plėšrūnų nesustabdė net elektriniai piemenys, saugoję naminius gyvulius.
Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos ir ŽŪR inf.