Kas žino pasauly gražesnį dar kelią, na kas,
Kuris būtų šitaip sujungęs ištiestas rankas?
O jų milijonai! Trys Baltijos sesės, trys šalys
Išėjo tą dieną į didįjį žydintį kelią.

Tokiais žodžiais praėjusį ketvirtadienį į susirinkusius automagistralės Vilnius-Panevėžys 91,1 km prie Jonavos kryžiaus kreipėsi renginio vedėja Jurgita Serapinė.

Prieš 29-erius metus, rugpjūčio 23 d. 19 val., pasigirdus radijo signalams, šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje, iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai,  susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.

Ši analogų neturinti iniciatyva siekė pasmerkti 1949 m. pasirašytą Ribentropo-Molotovo paktą, kuriuo Baltijos šalys prarado savo nepriklausomybę. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus Sąjūdžio Seimo patvirtintame dokumente ,,Baltijos kelias” rašoma, kad ieškota kelių, kuriais būtų galima taikiai atkurti valstybę, tačiau to reikėjo ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai. Todėl ,,Baltijos kelias” pasirinktas kaip geriausia išeitis trims Baltijos ,,sesėms”.

Šį kelią tiesti savo mintimis ir darbais padėjo laisvės kovų dalyvė, tremtinė, Sąjūdžio aktyvistė, Jonavos krašto šviesuolė, visuomenininkė Veronika Gabužienė, kuri prisiminė ne tik pakilią  nuotaiką, bendrystės jausmą Baltijos kelyje, bet ir skaudų okupacijos laikotarpį. „Žudynės, dingę žmonės, trėmimai, kalėjimas. Niekas nesuskaičiuos, kiek nukankinta, kiek nužudyta. Nesigailėjo nei mažų, nei senų, nei ligotų“, – apie skaudžius išgyvenimus kalbėjo V. Gabužienė.   

Prisiminimais iš Baltijos kelio pasidalijo Danutė Kasparavičienė, linkėdama, kad lietuviai išliktų tokie pat vieningi, kokie buvo prieš 29-erius metus.   

Sugiedojus Lietuvos himną, ansamblis „Jonavos bočiai“ surengė koncertą, o kartu dainavo visi, atvažiavę paminėti Baltijos kelio sukaktį.  

Tėvynė ir motina yra viena, branginkime ją, neišduokime ir nepamirškime tų, kas gynė laisvę – tokios mintys leitmotyvu skambėjo viso renginio Baltijos kelyje metu.

Karolina VIČIŪTĖ