Trečiadienį mindžikuodami prie Kultūros centro įėjimo drauge su Senamiesčio gimnazijos istorike Giedre Bazilevičiene, šiek tiek susijaudinę laukėme atvykstant prof. Liudo Mažylio. Pirmas įspūdis buvo: „O, ne toks jis ir mažas – per metrą aštuoniasdešimt“, – sau juokais pagalvojau ir padaviau ranką.
Turėjome dar valandą laiko iki viešo pasirodymo Didžiojoje salėje, trumpai papasakojau apie renginio konceptą, kaip viskas vyks, ir ėjome gerti arbatos. Valanda iki renginio prabėgo greitai, kaip ir visi gražūs dalykai gyvenime.
Su profesoriumi labai lengva ir paprasta bendrauti, nesunkiai radome bendrų temų apie šalis, kuriose teko lankytis, apie tai, kaip keičiasi mūsų Lietuva ir jos žmonės. Vaikštant po Kultūros centrą reikėjo praeiti ir per teatro patalpas – prof. L. Mažylio dėmesį iš karto patraukė skrynia. Kaip tokiam smalsiam žmogui magėjo sužinoti, kas yra viduje. Pasakiau, kad ten sudėtos marionetės ir iš reakcijos supratau, kad būtinai turiu parodyti.
Užėjęs į kabinetą iš karto patraukė prie knygų lentynos, greitai permetė akimis ir čiupo knygą „Prikeltas laikas. Jonava žemėlapiuose ir fotografijose“. Verčiant knygą, įgudusi atradėjo akis iš karto užkliuvo už poros žemėlapių ir tarė: „O, geras, šitų dar nematęs, būtinai turiu panagrinėti“ ir ėmė fotografuoti savo planšete. „Galite imti visą knygą“, – tariau sužavėtas jo smalsumo. Bet profesorius apsiribojo tik nuotraukomis ir patenkintas nauju atradimu liko su šypsena veide. Dar pajuokavome, kad Kultūros centro langai visi į vieną pusę – į „vadą“ (dabar vietoje jo stovi paminklas A. Kulviečiui), ir apie panašius dalykus mūsų istorijoje.
Tai buvo trumpa, bet labai įsimintina pažintis ir džiaugiuosi, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktą rado būtent toks šiltas, inteligentiškas ir kuklus žmogus.
Gediminas GUTAUSKAS
Kultūros centro Teatro skyriaus vadovas-režisierius