Airidas Grinys Pagirių miestelyje, esančiame Kėdainių rajone, visiems puikiai pažįstamas ir savas. 24 m. vaikinas čia gyvena su savo tėvais ir jaunesniu broliu. Lapkričio 6-ąją, kaip ir kasdien, drauge su kitais darbininkais Airidas dirbo miške, kuriame tai kirto, tai sodino medžius. Tądien visi darbai klojosi įprastai, tačiau netikėtai ant vaikino užvirto medis. Nelaimės metu Airidui lūžo ketvirtas stuburo slankstelis – dabar jis nevaldo nei kojų, nei rankų.
Kauno klinikose net nepriėjo daktaras
A. Grinio mama Nijolė pasakoja, kad po nelaimės jos sūnus kurį laiką buvo be sąmonės, o vėliau sekė net keturios klinikinės mirtys – vienos iš jų metu širdis buvo sustojusi net 5 min. Po įvykio Airidas kelis kartus sirgo plaučių uždegimu, labai nusilpo visas organizmas, smarkiai krito hemoglobinas.
„Iškart po traumos Airidą du mėnesius laikė reabilitacijoje, ten daktarai padarė viską, ką galėjo, stengėsi sustiprinti organizmą. Tačiau, kai sūnų pervežė į skyrių, niekas ten nenorėjo mūsų žiūrėti, tiesiog išmetė mus. Su tėvu kovojome dėl reabilitacijos, nes nenorėjo jos skirti, sakė, kad niekuo nepadės jau jam“, − teigia Kauno klinikų darbu nusivylusi vaikino mama.
Pasak Airido mamos, bendravimas su gydytojais vyko tik per seselę, prie ligonio gydytojas net nebuvo priėjęs. Tėvams teko nemažai pakovoti dėl vietos reabilitacijos centre – medikai pasiūlė tik siuntimą į Kėdainių slaugos namus. „Jie nesuprato, kodėl mes norime reabilitacijos, nesupratę klausė, ką mes su juo padarysime. Padarysime! Aš esu mama, kaip jie galėjo man taip sakyti?“ − skaudžius žodžius prisimena p. Nijolė.
Daktarai neteikia vilčių
Kauno klinikų „nurašytas“ Airidas šiuo metu gydomas Palangos reabilitacijos centre, kuriame jau spėjo sutvirtėti. „Kaune mums sakė, kad jo kvėpavimui palaikyti reikės deguonies, o dabar jis pats kvėpuoja, jau ir sodinamas yra, judina galvą, pečius. Dar sakė, kad nieko mes nelaimėsime, jį puls ir puls uždegimai, o dabar jau pusantro mėnesio nėra jokių uždegimų, o tai – labai geras ženklas“, − vaikino pažanga džiaugiasi mama.
Palangoje Airidui kelis kartus per dieną atliekama rankų ir kojų mankšta, jį pakelia keltuvais ir jungia prie elektrinių dviračių. Dienų, kaip sako vaikino mama Nijolė, būna visokių. „Kartais jis sako: „Mama, aš kojų, rankų nejaučiu.“ Nusivylęs kartoja, kad niekas jam nepadeda. Bet kartais užsispiria, nes trokšta vaikščioti, judėti, ir stengiasi. Jis jaunas, nori visko greitai, o aš raminu, kad neskubėtų, nenusimintų ir nepasiduotų“, – pasakoja p. Nijolė.
Nors daktarai neteikia vilčių, vaikino mama tiki, kad, modernėjant medicinai, ateityje Airidui pavyks bent kiek pagerinti savo gyvenimo kokybę. Vilties suteikia kitos panašaus likimo žmonių istorijos. Anksčiau moteris spaudoje skaitė apie Aurimą Vėbrą, kuris šokdamas į vandenį patyrė panašią stuburo traumą ir nejautė kūno iki riešų, o dabar jį sutiko Palangos reabilitacijoje ir pamatė, kad vyras po truputį judina pirštus, sugeba naudotis išmaniuoju telefonu.
Ateityje – ilgas gydymas
Po ypač sunkios stuburo traumos Airido laukia ilgas gydymo procesas. Tačiau nemokamą reabilitaciją ligoniai gauna tik 100 dienų, o norint tęsti gydymą, mėnesiui reikia 1700 eurų. Dar reikalingos lėšos vaistams, specialiai lovai, vežimėliui, keltuvui namuose įrengti, kitai bent kiek patogesnį gyvenimą užtikrinančiai įrangai. „Kažkiek daiktų yra kompensuojama, bet nuvažiavome į Kėdainių draugiją, tai visi aplūžę, seni ir susidėvėję vežimėliai, ką su jais nuveiksi? Airidui reikia įrangos, kurioje jis jaustųsi tvirtai“, – guodžiasi vaikino mama.
Šiandien 24 m. Airidas rankas jaučia iki alkūnių, taip pat jaučia rankų ir kojų traukulius, tačiau jų nevaldo. „Dabar mūsų gydytojas – laikas. Deja, ne taip greitai viskas vyksta, kaip mes norime. Trauma labai sunki, bet reikia neprarasti tikėjimo. Aš džiaugiuosi, kad bent jau liko gyvas“, – pasiduoti nežada vaikino mama.
Nemokamas Airido reabilitacijos klinikoje laikas baigsis jau balandžio viduryje, po jos tėvai ketina jį parsivežti namo. Šeima prašo visuomenės pagalbos: „Mes viltingai žiūrime į ateitį. Jei tik galėtume įrengti namie keltuvą, prireikus išsikviesti geresnius specialistus, galbūt ateityje ir kokią operaciją būtų galima mūsų Airidui atlikti. Jei kas padėtų, gal tokia mūsų svajonė padėti vaikui gyventi kiek įmanoma patogesnį gyvenimą išsipildytų? Daktarai vilčių neteikia, bet aš tikiuosi.“
Informacija norintiems prisidėti prie A. Grinio gydymo: paramos gavėjas – Pagirių bendruomenės centras (kodas 161761996, sąskaitos Nr. LT29 7044 0600 0556 1750 AB SEB bankas). Mokėjimo paskirtis – parama Airido Grinio gydymui.
Jūratė JUŠKEVIČIŪTĖ
