
Artimiausiomis dienomis, o tiksliau naktimis, žiema tikrai parodys savo nagus. Sinoptikai ir klimatologai prognozuoja, kad ir pirmosios kovo dienos bus ne ką šiltesnės nei vasario, daugeliui teks pakalenti dantimis, tad būkite pasiruošę.
Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja, žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė, ir būtinai šiltai bei patogiai apsirenkite. Tinkamiausi drabužiai – iš vilnos, nes sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutiniai drabužiai turi būti neperpučiami vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas (kumštinės dvigubos pirštinės tokiu atveju tinkamiausios).
Eidami į lauką patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu (jokiu būdu ne drėkinamuoju, o maitinamuoju) kremu. Neikite į lauką ką tik nusiprausę, išsimaudę ar paplaukioję baseine.
Šaltyje reikia vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar vargina aukštas kraujospūdis. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos, arbatos.
Jei šaltyje tenka būti ilgiau, negalima ramiai stovėti ar sėdėti, reikia kuo daugiau judėti. Tačiau jokiu būdu nesuprakaituokite ir nesušlapkite. Atėję į šiltą patalpą iš karto nepulkite šildytis prie šildytuvo arba gerti karštų gėrimų, palaukite bent pusvalandį.
Per šalčius reikia valgyti šiltą, kaloringesnį maistą, gerti šiltų skysčių ir vengti alkoholio.
Esant dideliems šalčiams, iškyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus). Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Daug greičiau nušąla žmogus, sergantis širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.
Sušalusį, kūno vietas apšalusį žmogų pirmiausia reikia sušildyti, užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus yra sąmoningas, reikia duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Nušalusių vietų negalima kaitinti karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu. Pajutus nušalimą, nedelsiant reikia eiti į šiltą patalpą. Nušalusią kūno dalį reikia pamažu atšildyti neaukštesnės kaip 20 laipsnių temperatūros vandenyje. Pamažu vandenį keisti šiltesniu, keliant temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikius vonelėje, odą švelniai nusausinti. Jei ji parausvėjo ir atgavo jautrumą, vadinasi, ta vieta jau atšildyta.
Avalynę nuo nušalusios kojos nuauti atsargiai, ne per jėgą, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Jeigu nuauti be pastangų nepavyksta, batą geriau perpjauti. Siekiant stimuliuoti kraujotaką, nukentėjusysis turėtų judintų galūnę.
Kai nušalimas sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Jeigu kraujotaka atsigauna lėtai, oda išlieka melsva, galima įtarti, kad audiniai giliai pažeisti, nukentėjusįjį būtina kuo greičiau vežti į gydymo įstaigą.
Jokiu būdu negalima duoti alkoholinių gėrimų, nes dėl padidėjusio kraujo plūdimo į galūnes gali pavojingai nukristi kūno temperatūra. Be to, alkoholis slopina svarbius smegenų centrus.
Pasirūpinkime gyvūnais ir žiemoti likusiais paukščiais
Atšiaurus oras pavojingas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, ypač benamiams. Jiems tokiomis sąlygomis neįmanoma išlikti gyviems be žmonių pagalbos. Nuo šalčio ir bado kenčiantys šunys ir katės geriausiu atveju sulaukia tik užuojautos ar kokio atliekamo kąsnio.
Nelikite abejingi ne tik be pastogės likusiems žmonėms, bet ir kenčiantiems beglobiams gyvūnams. Suteikite jiems galimybę pasislėpti nuo šalčio ir vėjo (leiskite prisiglausti sandėliukuose ar rūsiuose), duokite paėsti ir palakti ko nors šilto. Apie priglaustą gyvūną praneškite gyvūnų globos organizacijoms.
Nepamirškite ir žiemoti likusių paukščių. Ne tik lankančių lesyklėles, bet ir didelių sparnuočių (gulbių, ančių).
Parengta pagal Jonavos PGT rekomendacijas