Turbūt ne visi domimės komandiniu olimpiniu žiemos sportu – akmenslydžiu (žaidėjai vadina kerlingu), kuris dar tituluojamas „šachmatais ant ledo“. Jo esmė tokia: stačiakampėje ledu dengtoje aikštelėje reikia akmenis leisti taip, kad jie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio („namų centro“). Na, o įdomu tai, kad mūsų rajone turime ir šiandien pristatome šios sporto šakos faną, akmenslydžio komandos kapitoną Andrejų DAŠKEVIČIŲ.

– Andrejau, kada jūs susidomėjote šia sporto šaka? Kas paskatino?

– Prieš ketverius metus mane pakvietė į Kauną išbandyti, vėliau Vilniuje pamačiau parodomąjį akmenslydį, taip ir „užsikabinau“ (šypsosi). Iš pradžių nelabai patiko – ant ledo šalta (šypsosi), bet buvo vis įdomiau ir įdomiau...  

– Treniruojatės Kauno ledo arenoje. Ar turite bendraminčių Jonavoje?

– Žmonių su rateliais ne tiek ir daug, vienas jonavietis buvo susidomėjęs, bet, matyt, jam „neprilipo“... O treniruojamės ne tik Kaune: „Forsarus“ klubo dėka 1-2 kartus per mėnesį treniruotis važiuojame į Rygą, į Kerlingo halę (ten – specialus ledas), o Kaune treniruojamės du kartus per savaitę.

– Na, atrodo, stumdo keletas sportininkų akmenį ant ledo ir kas čia tokio? Vis dėlto kuo patrauklus vadinamasis kerlingas? Kuo jus pakerėjo?

 – Akmuo ne toks ir paprastas – apie 20 kilogramų (šypsosi). Reikia ne tik ištvermės, bet ir mąstyti: strategija, taktika, kaip kuo arčiau „namų“ statyti akmenį ir pan. Iš viso žaidžiame valandą ir 50 minučių, būna 8 kėlinukai. Jei rezultatas lygus, pridedamas dar vienas kėlinukas. Kada kerlingas tapo parolimpine sporto šaka, mus dar labiau pradėjo skatinti žaisti...    

– Ar pavyko prikalbinti žaisti akmenslydį žmoną Angelę? Kur teko rungtyniauti? Kam atstovauti? Kokie laimėjimai? Ir, žinoma, keletą žodžių apie komandos draugus. 

– Ne, Angelė mieliau namuose užsiima rankdarbiais (šypsosi). Dalyvavome Lietuvos čempionate (komandų su rateliais nedaug), pirmaisiais metais, kai tik pradėjome žaisti, buvom treti, pernai – antri, o šiemet Kalėdiniame turnyre laimėjome pirmąją vietą.

Akmenslydžio komandą sudaro 4 žaidėjai (penktas – atsarginis), būtinai joje turi būti bent viena moteris. Mes, deja, atsarginio neturime. Mano komandos draugai – Reda, Eugenijus ir Jurijus. Treneris – Paulius Krauza.

– Ant ledo keletą valandų... šalta! Nebijot susirgti? Atsarginio žaidėjo juk neturite!

– Rygoje, kai latviai organizuoja turnyrus, su pertraukomis ir penketą valandų ant ledo praleidžiame. Kai šalta, kenčia inkstai, bet man tai nieko (šypsodamasis spjauna per kairį petį). Kaip nekeista, esame visi sveiki, tai kol kas ir atsarginio žaidėjo nepasigendame. Kartais Rygoje būname ir tris dienas: norisi kuo daugiau pasitreniruoti...      

– Ką patartumėte ketinantiems išbandyti šią sporto šaką?    

 – Kiekvienas gali ateiti ir išbandyti. Gal ims kerlingas ir „prilips“? Deja, dauguma namie sėdi prie kompiuterių ar kitokių užsiėmimų turi. Gaila. Nes kuo daugiau komandų – tuo įdomiau žaisti...

– Kitąmet vasarį planuojama, kad „LTeam olimpinis žiemos festivalis“ vyks Jonavoje, bus galima išbandyti daugiau nei 20 sporto rungčių. Tarp jų – ir akmenslydį. Ar pamatysime ir jūsų komandą?

– Treneris žadėjo, kad dalyvausime...  

– Ačiū už pokalbį.   

Kalbėjosi Karolina VIČIŪTĖ