Paaukojusi „Maisto bankui“ viename Jonavos prekybos centre, gavau mielą širdžiai dovanėlę: mažo atviruko formos lapelį su kaspinėliu, stilizuotu rudens lapu ir užrašu „Ačiū“. Kitoje pusėje – parašas: „Kulvos vaikų dienos centras, Kulvos sen., Jonavos r.“ Buvo aišku, kad be bendruomenės iniciatyvos čia neapsieita. Kokių dar projektų imasi kulviečiai, kalbinu bendruomenės pirmininkę Karoliną PETRENČIUK.

– Kiek laiko vadovaujate bendruomenei? Kokia buvo pradžia?

– Nemėgstu žodžio „vadovauti“. Gal labiau tiktų „pirmininkauti“: ne toks griežtas ir reiklus žodis (šypsosi). Pačioje organizacijoje esu ne vienerius metus, o pirmininke – pusantrų metų. Pradžia nebuvo lengva, nors patirties turėjau, nes esu jaunimo organizacijos pirmininkė, bet, tapus Kulvos bendruomenės pirmininke, visai kas kita. Turėjau „persiorientuoti“ ir save raminti, kad viskas bus gerai, tik nereikia norėti greitai pasiekti rezultatų. Visų pirma prieš tave – vyresni žmonės, turintys daugiau patirties. Kartais gal mano jaunatviškas maksimalizmas ir entuziazmas jiems būdavo nesuprantamas, bet dabar viskas keičiasi (šypsosi).  

– Kokias idėjas pirmiausia įgyvendinote, ar ilgai teko „jaukintis“ kulviečius?   

– Pirmoji idėja buvo dviračių žygis, nes Jonavoje jį organizuojame su jaunimu ir tikrai suvažiuoja didelis būrys dviračių entuziastų. Tad kodėl nepamėginus to Kulvoje? Ir tikrai atsirado norinčių pasivažinėti dviračiais! Kaip dabar menu, buvo darganotas oras, lijo lietus, netikėjau, kad bent vienas gyventojas ateis. Kokia laiminga jaučiausi, kai pamačiau prie seniūnijos atvažiuojančius žmones! Apsukę kaimą, nuvažiavome į parką, kepėme dešreles, daug kalbėjomės... Vėliau aktyviai įsijungėme į respublikinį projektą „Saugus eismas bendruomenėse“, po to sekė kitos veiklos.

Kaip ir daug kur, šiandieną sunku kuo nors sudominti gyventojus, ne išimtis ir Kulva. Bet pamažu vis daugiau gyventojų įsijungia į įvairias veiklas ir iniciatyvas. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Kulvoje daug gyventojų, kurie ir per didžiausias audras ateis į renginius, veiklas bei visur ir visada mus palaikys.  

– Vienai viską nelengva aprėpti. Kas labiausiai palaikė jūsų iniciatyvas? Kas geriausi pagalbininkai ruošiant projektus?

– Iš šalies galbūt atrodo, kad juokų dainos suorganizuoti tą, padaryti aną... Iš tiesų viena, be savo pagalbininkų, prapulčiau. Džiaugiuosi, kad jų turiu daug: tai ir valdybos nariai, mano pavaduotoja. Labai šilti, draugiški santykiai yra su visomis įstaigomis, esančiomis kaime. Padeda Kulvos kultūros centro, Kulvos seniūnijos, Abraomo Kulviečio mokyklos, bibliotekos darbuotojai, taip pat ir Kulvos parapijos klebonas Raimundas Kazaitis; į veiklas įsitraukia Vaikų dienos centro ugdytiniai, bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai, kt. Žinoma, labai džiaugiuosi, kad sulaukiu pagalbos ir iš kitų organizacijų, esančių Jonavoje. Sunku visus išvardyti, bet kiekvieno indėlį labai vertinu ir branginu. Žinoma, yra ir iniciatyvių bendruomenės narių, kurių dėka jaučiuosi dar geriau ir matau, kad tikrai palaiko mano idėjas, siūlo savų, noriai visur dalyvauja.  

– Kokia veikla artimiausia širdžiai? Renginiai? Pagalba seneliams? Aplinkos puoselėjimas? O gal tai, ko nepaminėjau?

– Jei atvirai, patinka viskas. Būna, jau beveik miegu, bet šauna mintis, kad štai reikia suorganizuoti tokią akciją ar renginį. Atsikeliu, užsirašau ir tada galiu ramiai miegoti. Nuo mažų dienų sukuosi kultūros srityje, nesibodžiu užsiimti sunkesne ar kitokia veikla. Tačiau jei reikėtų pasirinkti vieną, tai be renginių, jų organizavimo savęs neįsivaizduoju: net namuose šventės yra švenčiamos kiek kitaip: visi suka galvas, ką sumaniau, kokia tema reikės ruoštis. Renginiai, akcijos, atrakcijos, o ypač kaimo gyventojams, jaunimui – mano varikliukas.

– Kokiais įvykdytais projektais galite pagrįstai didžiuotis?

– Turbūt didžiausias iššūkis buvo teikti projektines paraiškas ministerijoms. Mums pasisekė: laimėjome projektą „S.P.O.R.T.A.S. 2017“. Tad dabar kviečiame Kulvos gyventojus aktyviai leisti laiką įvairiuose užsiėmimuose: žaisti krepšinį, šokti Zumbą, mokytis vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, dalyvauti paskaitoje apie sveiką mitybą, jogos užsiėmime, arbatų degustacijos popietėje.

Kitas projektas, tapęs tradicija, – Sekminių šventė. Kartu su Kultūros centru ir bažnyčia organizuojame parapijiečiams Sekminių šventę: klausomės koncerto, valgome ant laužo keptą kiaušinienę, ragaujame girą, sūrius. Tai – mūsų visų sutelktumas, bendrystė, noras kurti, geras ir aktyvus gyvenimas Kulvoje.

– Ar palaikote ryšius su kitų gyvenviečių, kaimų bendruomenėmis?

– Stengiamės tą daryti. Žinoma, labai norėtųsi, kad tas ryšys būtų daug stipresnis ir visos rajono bendruomenės glaudžiai bendrautų, bendradarbiautų, bet, manau, su laiku pasieksime, kad visų kaimų bendruomeninės organizacijos būtų lyg vienas kumštis!

– Ar galima pasakyti, kad bendruomenės veikla – pagrindinis jūsų laisvalaikio praleidimas?

– Jau neatsimenu, kada turėjau laisvą savaitgalį, bet tikrai dėl to nesiskundžiu, nes mane „veža“, kad mintis, idėjas galiu perteikti savo krašto gyventojams. Sakoma, svajok ir svajonės išsipildys. Svajojau ir štai – galiu kurti bendruomeniškumą savame krašte. Jei galėčiau, atsiduočiau šiai veiklai 120 proc. Ačiū šeimai, kuri mane palaiko, susitaiko su mintimi, kad vėl savaitgalis, o aš – ne namie...

– Manykime, kad man, nenutuokiančiai apie panašų darbą, patiki vadovauti bendruomenei. Ką tokiai kaip aš galėtumėte patarti?

– Pats paprasčiausias, bet pats reikalingiausias dalykas – nuoširdumas, noras bendrauti, optimizmas ir, žinoma, negailėti savo laiko, pastangų, noro veikti. Genialumas slypi paprastume. Reikia bendrauti su visais, nebijoti pasisveikinti su kitokiu nei pats esi, nes mes visi esame žmonės.

– Kokie tolesni jūsų veiklos planai artėjant advento metui, šv. Kalėdoms ir Naujiesiems? Ar nebus pamiršti vieniši jūsų bendruomenės nariai?

– Mūsų laukia joga, arbatų degustacijos popietė, protų mūšis, padėkos vakaras, kalėdinių dirbinių dirbtuvės. Stengsimės prieš Kalėdas susitikti su vienišais Kulvos gyventojais. Su bendruomenės valdyba svarstysime, kaip tai padaryti: ar vykti pas kiekvieną į svečius, ar suorganizuoti popietę.

– Ko palinkėtumėte savo kolegoms iš kitų seniūnijų?

– Nebijoti veikti, bendrauti su savo krašto žmonėmis. Paprasti dalykai suartina. Nebijokite prašyti kitų pagalbos, suteikite ją kitiems. Artėja gražiausios metų šventės, tad linkiu visiems ramybės širdyse, džiaugsmo sieloje ir energijos, entuziazmo dėl savęs ir kitų!

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Monika KRISTINAITYTĖ