Jonavos rajono savivaldybė šiemet užima 33–35 vietas (kartu su Biržų r. ir Elektrėnų sav.) 54 mažųjų savivaldybių indekse. Pernai buvome 25-oje vietoje. Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.
Jonavos r. savivaldybėje tiek nedarbas, tiek ilgalaikis nedarbas buvo šiek tiek mažesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse: nedarbo lygis siekė 9,4 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 9,7 proc.); ilgalaikių bedarbių, tai yra darbo nerandančių metus ir ilgiau, dalis nuo visų bedarbių buvo 27,9 proc. (vidurkis – 29,4 proc.). Be to, pastebimai mažėja socialinės pašalpos gavėjų dalis, nors ir išlieka šiek tiek didesnė nei vidutinė. 2015 m. pašalpų reikėjo 6,1 proc. gyventojų, 2015 m. – 4,8 proc. (mažųjų savivaldybių vidurkis – 4,3 proc.).
Sveikintina, kad Jonavoje daugėja investicijų, tačiau investicijų iš užsienio buvo mažiau nei daugelyje kitų savivaldybių. Mažesni nei vidutiniai buvo ir kiti ekonominio aktyvumo rodikliai: santykinai mažiau nei daugelyje kitų savivaldybių veikė ūkio subjektų, mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus.
Švietimo srities vertinimą pagerino palyginti efektyvus mokyklų infrastruktūros valdymas – pernai vienam mokiniui teko mažesnis nei vidutinis mažosiose savivaldybėse mokyklų patalpų plotas, todėl ir lėšų mokyklų aplinkos išlaikymui teko palyginti mažiau (39,8 proc. lyginant su mokinio krepšeliu).
Administracijos srityje prie puikaus vertinimo prisidėjo tai, kad nors užimtų pareigybių administracijoje nėra daug (4,9 užimtos pareigybės 1000 gyventojų, lyginant su 7,6 vidurkiu mažose savivaldybėse), visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku.
Vis dėlto, savivaldybės turto valdymo srityje kai kurie rodikliai nusileido daugumos savivaldybių rezultatams. Pavyzdžiui, Jonavoje 1000 gyventojų teko daugiau nei vidutiniškai savivaldybei priklausančių pastatų ir patalpų, 2016 m. pabaigoje iš jų į parduodamų objektų sąrašą buvo įtraukta 1,8 proc. (vidurkis 5,6 proc.), o ir parduota buvo mažiau nei vidutiniškai. Kuo mažiau nenaudojamo turto turi savivaldybė, tuo mažiau mokesčių mokėtojų pinigų reikia išleisti jų išlaikymui. O pardavus turtą, gautas lėšas galima panaudoti žmonių reikmėms.
Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis
6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. LLRI kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerovės rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
Deja, pastebima ir nerimą kelianti tendencija. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis.
Asta NARMONTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
