Paskelbtas Rajono naujienos

Specialistai įvertino šulinių vandens kokybę mūsų rajone

Penktadienis, 25 August 2017 10:55 Parašė 

Naikinant iki šiol Lietuvoje didžiausią afrikinio kiaulių maro židinį UAB „Beržų kompleksas“ priklausančiame ūkyje, Šilų k. specialiai parinktose vietose buvo utilizuota 24 336 kiaulių ir 2645 t pašarų. Nors utilizavimo vieta buvo parinkta ir suderinta su visomis atsakingomis tarnybomis, tokio dydžio gyvūnų gaišenų ir pašarų utilizavimo būdas ir vieta sukėlė nerimo vietos gyventojams dėl galimo poveikio aplinkai, ypač gruntiniams vandenims.

Pasireiškus gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiui, vienas iš naikinimo būdų yra gaišenų laidojimas vietoje. Naikinimas buvo atliekamas iš anksto su Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos suderintoje kiaulių gaišenų ir utilizuojamų pašarų laidojimo vietoje.

Žinoma, kad gaišenų užkasimo vietoje formuojasi filtratas, kurio pagrindas yra per gaišenas prasiskverbiantis vanduo ir skysčiai. Jo sudėtis priklauso nuo laiko, praėjusio po gyvūnų užkasimo, aplinkos temperatūros, kritulių kiekio ir gruntinio vandens lygio. Remiantis kitų šalių patirtimi, praėjus 50 d. nuo gaišenų užkasimo, filtrate atsiranda pokyčių, o didžiausias filtrato užteršimas stebimas praėjus 200 d., po 400 d. jo koncentracija pasiekia įprastą lygį.

Atsižvelgus į tai, artimiausiuose Lukšių ir Šilų k. prieš gyvūnų užkasimą buvo atrinkti šachtinių šulinių vandens mėginiai įvertinti, ar gaišenų užkasimo vietos filtratas vėliau nepateks į aplinkinius šulinius ir nepablogins individualiai naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės.

Individualiai naudojamų šulinių vandens tyrimų rezultatai nebuvo džiuginantys. Cheminis vandens užterštumas siekė 55 proc. tirtų šulinių: 2 šuliniuose nustatytas padidintas geležies kiekis (ribinė vertė – 200, aptikta nuo 281 iki 294), 1 šulinyje permanganato indeksas rodė padidintą neorganinių druskų kiekį, 7 šuliniuose – padidintas nitratų kiekis (ribinė vertė – 50, aptikta nuo 61 iki 127 µg/l).

Mikrobiologinis vandens užterštumas fiksuotas 72 proc. šulinių – net 13 šulinių aptikti žarniniai enterokokai (ribinis mikroorganizmų skaičius – 0, aptiktas nuo 1–87 KSV 100 ml).

Šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis padidėjęs, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Ypač nitratai pavojingi nėščiosioms, taip pat naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais. Būtina žinoti, kad nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.

Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau gyventojai turėtų susirūpinti tokių šulinių sutvarkymu, išvalymu ir vandens dezinfekcija. Rekomenduojama kartą per metus, geriausiai pavasarį, atlikti šulinių valymą: išpumpuoti ar išsemti iš šulinio vandenį, išvalyti šachtinio šulinio dugne susikaupusį dumblą, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jų sandarumą, užsandarinti plyšius tarp rentinių, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį (chlorkalkių skiediniu, kalcio hipochloridu, natrio hipochlodidu, izocianuratų tabletėmis).

Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad šulinių savininkai patys rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą.

Šilų sen., siekiant įvertinti, ar užkastų kiaulių gaišenų irimo produktai dar daugiau nepablogins artimiausių šulinių vandens kokybės, ir ateityje bus atliekami šių šulinių vandens tyrimai.

Diana Daina ŠUTOVIENĖ

Jonavos VMVT viršininkė-valstybinė veterinarijos inspektorė