Paskelbtas Renginiai

Palestina – artima Lietuvai

Antradienis, 07 March 2017 15:41 Parašė 

Pirmosios lietuviškos knygos apie Palestiną autorė Giedrė Steikūnaitė ir pilietinio judėjimo „Solidarūs su Palestina“ iniciatorė Gabrielė Tervidytė lankėsi Jonavos krašto muziejuje, kur jonaviečiai galėjo susipažinti su šios mums beveik nežinomos šalies kultūra, papročiais, tikėjimu ir juos supančia realybe. Muziejuje pristatyta knyga „Palestina: laisvė yra labai graži“, kurią galima įsigyti ir Jonavoje, o G. Tervidytės fotografijų paroda „Palestinos žmonės“ veiks iki kovo 9 d.

Palestiną dažniausiai išgirstame minint konflikto su Izraeliu kontekste, o vienas karščiausių pasaulio taškų – Gazos ruožas – jau yra tapęs nesibaigiančio ideologinio karo sinonimu. Bet ką iš tiesų žinome apie šią valstybę, jos žmones ir kultūrą? Jonavoje viešėjusios Giedrė ir Gabrielė, praleidusios Palestinoje keletą metų, pasakojo apie sunkią šio regiono kasdienybę, nuolatinį pavojų ir baimę, kurioje gyvena vietos gyventojai.

Dabartinės Palestinos tragedijos užuomazgos siekia XX a. pradžią. Būtent tada tarp viso pasaulio žydų sklido sionistinės idėjos, raginančios grįžti į Pažadėtąją žemę, iš kurios jie buvo išvaryti prieš tūkstančius metų. Deja, per tiek amžių ši žemė jau buvo apgyvendinta kitos kultūros atstovų – Osmanų imperijai priklausiusios palestiniečių tautos. Kurį laiką ši teritorija buvo kontroliuojama britų, vėliau, 1948 m. oficialiai įkūrus Izraelio valstybę, didelė dalis palestiniečių žemių atiteko Izraeliui. Nuo to laiko iki šiol tarp judėjų ir arabų tęsiasi nuolatiniai konfliktai, kurių dauguma vyksta Palestinai priklausančiame Gazos ruože ir atskiromis Izraeliui bei Palestinai pavaldžiomis zonomis padalytame Vakarų Krante (Vakariniame Jordano upės krante).

Palestinai pavaldžios gyvenamos Vakarų Kranto zonos politiniame žemėlapyje atrodo kaip salynas, o aplink šias salas esančios teritorijos ir keliai, vedantys į palestiniečių žemes, yra valdomi Izraelio kariškių. Šis kraštas, turėdamas labai ribotus gamtinius išteklius ir įtemptus santykius su Izraelio valstybe ir stokodamas politinio vientisumo, yra nuolatinėje ekonominėje blokadoje. Palestiniečių valdomos teritorijos Vakarų Krante apjuostos sienomis, kuriomis ribojama galimybė palestiniečiams pasiekti vandens telkinius, dirbamas žemes, kelius. „Visą Vakarų Krantą supa didelė, baisi siena, kurią būtų galima prilyginti mus nuo Vakarų skyrusiai Berlyno sienai. Ši siena visiškai apriboja palestiniečių laisvę, pavyzdžiui, yra žmonių, gyvenančių 15 minučių kelio mašina nuo jūros, bet niekada nėra matę jūros, nes jiems yra draudžiama kirsti sieną“, – pasakojo knygos autorė G. Steikūnaitė.

Tik užsieniečiams leidžiama laisvai judėti Palestinos viduje. Visi importai ir eksportai yra kontroliuojami Izraelio – būtent Izraelis sprendžia, kokių prekių ir kiek suteikti Palestinai. Mokesčiai yra mokami dvigubi – tiek Palestinos savivaldai, tiek Izraeliui. Kaip pastebi merginos, dabar vėl labai atgyja rankdarbiai, nes žmonės taip bando prisidurti prie savo algos: gaminami odiniai batai, papuošalai, dalis jų eksportuojama. Labai didelė dalis prekių atkeliauja iš Izraelio – tarp jų ir būtiniausi maisto produktai.

Palestinos istorija Giedrė susidomėjo baigusi žurnalistikos studijas Londone ir dirbdama viename žurnale. Tuomet teko išgirsti daug skirtingų ir viena kitai prieštaraujančių versijų. Jauna žurnalistė panoro pati išsiaiškinti tiesą, o geriausias būdas tai padaryti – pamatyti pačiai. „Nuvažiavusi į Palestiną pamačiau visiškai ne tai, kas buvo rašoma mano istorijos vadovėliuose, visai ne tai, ką skelbė žiniasklaida – ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio didžioji žiniasklaida; tai visiškai neatitiko to sukurto baisaus arabų įvaizdžio. Realybė buvo visiškai kitokia – dažnai linksmesnė ir šviesesnė, bet kartu ir daug tragiškesnė.“

Gyvendama 2,5 m. Palestinoje ir rinkdama žmonių gyvenimo istorijas, Giedrė nemažai jų publikavo įvairiuose leidiniuose ir internetiniuose portaluose lietuvių ir anglų kalbomis. „Tarp mūsų buvo toks nerašytas susitarimas – išgirdusi žmogaus istoriją aš ją perduosiu kitiems, kad ir kiti išgirstų ir kad visi žinotų.“ Visos istorijos buvo surinktos į vieną knygą. Šioje knygoje 27 žmonės pasakoja apie save ir savo pasaulį – kokį jį mato, kokių problemų jame iškyla, ko norėtų. Dažniausiai jie sako: „Aš noriu tik laisvės.“

Čia galima įžvelgti paralelių ir su mūsų kadaise okupuotos šalies laisvės troškimu. „Palestina yra mažas kraštas, kaip ir Lietuva, taip pat kaip ir mūsų šalis ilgai neturėjusi valstybingumo, strateginėje vietoje, pasaulio užmiršta ir apleista, kaip ir mes, išduota begalę kartų... Nė vienam lietuviui nereikia aiškinti, kas yra tremtis, o Palestinoje būtent tai ir įvyko prieš 70 m., tik apie ją viešai nekalbama. Įkūrus Izraelį, apie 500 kaimų buvo subombarduota, o žmonės ištremti. Pajutau, jog tai yra mano pareiga – kalbėti apie Palestiną, kad žmonės žinotų“, – sakė knygos autorė G. Steikūnaitė.

Renata Kilinskaitė