Matyt, darbo dieną rašyti Nacionalinį diktantą gali ne kiekvienas. Pasak rajono Savivaldybės Bendrojo skyriaus vyriausiosios specialistės Valdos Koženiauskienės, anksčiau šeštadieniais į Jeronimo Ralio salę susirinkdavo iki 30-ties jonaviečių, kai kurie – su šeimomis.

Praėjusį penktadienį, 10 valandą, rašyti diktantą į Savivaldybę atėjo tik penkios moterys, tad spėjome pakalbinti visas.

Buhalterė Skirmuntė Morkūnienė sakė, kad Nacionalinį diktantą rašo kasmet. Tą daryti jaučianti pareigą: graži lietuvių kalba, būna prasmingi tekstai, tad rašyti labai smagu.

Inžinierės specialybę turinti Regina Zaleckienė diktantą rašyti atėjo penktą kartą: tiesiog pasidaranti sau šventę, be to, įdomu pasitikslinti, kaip mokanti lietuvių kalbą. Visada kartu diktantą rašydavusi ir dukra, bet šiandieną studentei – paskaitos...

Bibliotekininkė Nataša Kvietkienė nepraleido nė vieno karto: diktantą praėjusį penktadienį rašyti atėjo dešimtą kartą. „Patinka rašyti, gaila, kad mažai žmonių atėjo. Gal serga? Gaila, draugė rašyti negalėjo – darbo diena“, – sakė Nataša.

Anot bendrosios praktikos slaugytojos Živilės Paulauskaitės, jai visada patiko ir sekėsi lietuvių kalba, be to, puiki proga prisiminti mokyklą.

Šachmatų trenerė Bronė Narakaitė rašyti apsisprendusi paskutinę akimirką: šiemetis diktantas jai – jau šeštas.

Jubiliejinį tekstą (Nacionalinis diktantas rašomas dešimtą kartą) skaitė televizijos laidų vedėjas Marijus Žiedas. Šiemet pasirinktas Alvydo Šlepiko tekstas „Bedugnė“.

Vėliau moterys pasidalijo įspūdžiais: šiemet tekstas skaitytas lėčiau, nebuvo itin sudėtingas, tačiau, pasak Živilės, labai labai ilgas.

Visi rašyti diktantai tą pačią dieną iškeliavo į Vilnių. Laukiame rezultatų.

Karolina VIČIŪTĖ