Didelio rezonanso visuomenėje sulaukė dvi Jonavos rajone atsitikusios nelaimės: Žeimių seniūnijoje nužudyta jauna moteris, Šveicarijos seniūnijoje rastas negyvas vyras.
Pagrįstai kilo klausimas: ar tinkamai koordinuojamas socialinių paslaugų teikimas rajone? Kokios priežastys lėmė tragediją ir ar buvo galima tam užkirsti kelią? Išanalizuoti, išdiskutuoti, ką reiktų keisti, tobulinti, kad tokių atvejų neliktų, į pasitarimą-diskusiją Jonavos rajono savivaldybės tarybos sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto narius, rajono vadovus, Jonavos rajono policijos komisariato viršininką Vygintą Lukošių, Kriminalinės policijos skyriaus viršininką Eirimą Pečeliūną, bendruomenės pareigūnę Larisą Pakliną, Prevencijos poskyrio vyresniąją tyrėją Loretą Marcinkevičienę, Šveicarijos seniūną Algirdą Paplonskį, Žeimių seniūną Faustą Pilipavičių, Socialinių paslaugų centro laikinąją direktorę Ingą Grikun, Socialinės paramos skyriaus vedėją Daivą Ūselienę, socialines darbuotojas, bendruomenių atstovus pakvietė Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.
Laikinasis savivaldybės meras Eugenijus Sabutis, tardamas įžanginį žodį, teigė, jog susirinkta ne tam, kad būtų ieškoma kaltų ir jie baudžiami, o tam, jog būtų rasta galimybė, kad tokie dalykai niekada nepasikartotų.
Birutė Platkauskienė pakvietė susirinkusius ne tik išsiaiškinti priežastis, kodėl prieita iki nelaimės, bet ir išdiskutuoti, ką galima ir ko reikia imtis siekiant užkirsti kelią panašiems atvejams.
Kad vertėjo susirinkti, parodė ir tas faktas, jog su seniūnijų seniūnais kol kas dar ne visada bendrą kalbą randa Socialinių paslaugų centras. Vieniems nepriklauso daryti tą, kitiems – aną. Seniūnai ypač pasigedo kadaise seniūnijose dirbusių socialinio darbo organizatorių, policijos inspektorių, kurie kartu su socialiniais darbuotojais lankydavosi šeimose, atlikdavo svarbų prevencinį darbą.
Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas Vygintas Lukošius pateikė nedžiuginančią statistiką, bylojančią, jog smurto atvejų rajone yra labai daug: šiemet pareigūnai net 445 kartus aplankė šeimas, kuriose smurtas tapęs kasdienybe, individualiai kalbėjosi su linkusiais smurtauti.
Analizuojant tragišką įvykį Žeimių seniūnijoje, paaiškėjo, kad iš minėtos šeimos policija per 7 metus yra gavusi tik du pranešimus: 2012 ir 2014 metais. Vienu atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kūno sužalojimo. Daugiau – nieko... Pasak policijos pareigūnų, ir pačios moterys linkusios tylėti arba teisintis neva nugriuvusios nuo laiptų, netyčia atsitrenkusios į durų staktą ir pan. Negalima kaltinti socialinių darbuotojų: buvo siūloma pagalba gydytis nuo priklausomybės, tačiau nesėkmingai – moteris neleido padėti sau...
Dėl nelaimės Šveicarijos seniūnijoje taip pat kaltas alkoholis. Kaip sakė pasitarime-diskusijoje dalyvavęs Bartonių seniūnaitijos seniūnaitis Vilius Plytnikas, jis, gavęs žinią, kad yra problemų, atsiprašė iš darbo, nuvyko į sodo namelį, apie esamą situaciją informavo socialinę darbuotoją. Kadangi žinota, jog probleminė šeima turi pakankamai finansinių išteklių, ja rūpinasi suaugę vaikai, iš karto nenuvažiuota. Paskui buvo vėlu...
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė , kalbėdama apie šias nelaimes, klausė: kur buvo šeima, draugai, kaimynai? Abejingumas šalia esančiam, deja, dar yra labai gajus.
Diskusijose dalyvavę Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto nariai – Nijolė Meškauskienė, Birutė Gailienė, Juozas Jokimas, Remigijus Osauskas – pateikė konkrečių siūlymų, kaip reiktų koordinuoti darbą, kokių imtis prevencijos priemonių, užkertant kelią panašiems atvejams.
Administracijos direktoriaus Valdo Majausko nuomone, esant tokiai situacijai, būtina steigti krizių centrus, kuriuose smurtą patiriantys asmenys, jų vaikai galėtų glaustis ne 30 dienų, o gerokai ilgiau.
Pasak Birutės Platkauskienės, būtinas ne tik bendruomenės ryšių stiprinimas, bet ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Apibendrinęs pasitarimo-diskusijos rezultatus, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komitetas nutarė rekomenduoti peržiūrėti Priklausomybės nuo alkoholio mažinimo Jonavos rajono socialinės rizikos šeimose tvarkos aprašą bei jį papildyti naujomis priemonėmis, padidinus paslaugos gavėjų skaičių; išplėsti krizių centrų steigimą seniūnijose, numatant ne tik trumpalaikes krizių intervencijos paslaugas, bet ir ilgalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimo galimybes; daugiau konstruktyvaus tarpusavio bendradarbiavimo su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis (policija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, seniūnais, vietos veiklos grupėmis, seniūnaičiais, vietos bendruomenėmis); Socialinių paslaugų centro laikinai einančiai direktorės pareigas Ingai Grikun didesnį dėmesį skirti socialinės rizikos klientų krizinių situacijų analizei, pasitelkus tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybes; Socialinės paramos skyriaus vedėjai Daivai Ūselienei – gerinti teikiamų socialinių paslaugų sistemą rajone.
Karolina VIČIŪTĖ