Prasidėjo 2019-2020 m. Lietuvos Optibet Futsal A lyga, kurioje šiemet varžosi 10 komandų. Praėjusių metų lygos prizininkei Jonavos „Vikingų“ (vadovas Aironas Morkūnas, treneris Aurimas Mockus) komandai sezono pirmąsias rungtynes teko žaisti namuose su naujoke FA „Šiauliai“ ekipa. Pastaroji sugebėjo patampyti jonaviečiams nervus, tačiau po atkaklios ir emocingos kovos pirmuosius  taškus įsirašė „Vikingai“.

Lietuvos  moterų tinklinio čempionate įsibėgėja varžybos, kuriose į kovas stojo ir septintoji dalyvaujanti ekipa (Kauno LSU „Dextera“). Tuo tarpu Raimondos Strelkauskaitės treniruojama Jonavos „Aušrinė-KKSC“ komanda dvejas rungtynes sužaidė svečiuose ir kol kas dominuoja pirmenybėse, laimėdamos visas rungtynes.

Dvi nesėkmes iš eilės Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate patyrė „Jonavos“ krepšininkai. Praėjusį ketvirtadienį jonaviečiai Šilutėje rezultatu 88:99 (25:24, 19:22, 13:22, 31:31) turėjo pripažinti „Šilutės“ klubo pranašumą.

Praėjusį ketvirtadienį Jonavos kultūros centre būriavosi kiek neįprasti žiūrovai – žmonės su neįgaliųjų ratukais, vaikštynėmis, girdėjosi suvalkiečių, žemaičių tarmės. Pasirodo, čia vyko tradicinės neįgaliųjų šventės „Vilties paukštė“ atrankos turas. Suvažiavo net aštuonių rajonų meniniai kolektyvai, čia turėjo progos pasirodyti ir jonaviečių mišrus ansamblis „Lietava“, o įsiterpti – ir humoro grupė „Rykštenė“.

Spalio 25–27 dienomis rajone vykusio vaikų ir jaunimo festivalio DEK metu įvairių kolektyvų spektaklius galėjo pamatyti ne tik Jonavos, bet ir Kulvos bei Žeimių seniūnijų gyventojai. Tai, kad toks geografijos išplėtimas pasiteisino, patvirtino didžiulis gyventojų susidomėjimas visais renginiais. Festivalį organizavusio Jonavos kultūros centro Teatro skyriaus vadovo Gedimino Gutausko teigimu, „ateityje taip pat planuojama laikytis panašaus ritmo“.

Varžybų organizatoriai bėgiko klubas „Maratonas“ (prezidentas Saulius Litvinavičius), Kūno kultūros ir sporto centras bei Jonavos rajono savivaldybė kartu su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija sporto mėgėjus jau vienuoliktąjį kartą pakvietė į tradicinį bėgimą „Varnutės ruduo“. Pernai į tokį bėgimą buvo atvykę 175 dalyviai, o šiemet organizatorius labai nustebino, nes tai pranoko lūkesčius. Kiekvienais metais dalyvių skaičius vis didėjo, bet šiemet užregistruotas dar vienas rekordas, kai į Jonavą suvažiavo virš trijų šimtų bėgimo mėgėjų (312 bėgikų).

Įprasta manyti, jog savivaldoje negali būti jokios politikos, tik ūkinių reikalų sprendimų priėmimas. Taigi vadovaujantis šia banalios minties logika, miestą ir rajoną turėtų valdyti ne renkami politikai, kurių rinkimams yra skiriamos lėšos, bet įdarbinti profesionalūs ūkvedžiai. Didžiajai daliai politikų šis mitas labai patogus, nes leidžia išvengti politinių ir vertybinių klausimų (nors politika būtent yra vertybių kova), kadangi tokie klausimai demaskuoja apsimetėlį politiką, paslapčia trokštantis politiką paversti nejudinama ir saugia biurokratijos erdve, kuriame viską lemia teisės aktai. Iš tikrųjų, savivalda yra politikos laukas ir jame sprendžiami vertybiniai klausimai.

Jonavos r. savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Žemyna“ spalio 17-20 d. dalyvavo tarptautiniame „Claudio Monteverdi“ chorų konkurse Venecijoje kartu su kitais chorais: „Radost“ – Rusija, KD Komornil Zbor Cantabile – Slovenia,  Neuer Kammerchor Berlin – Vokietija,  „Ars Cantandi“ – Lenkija,  „Komorní Sbor Nyklband“ – Čekija, Postojna Mixed Choir – Slovėnija. Chorus vertino iškili žiuri ekspertų komisija: žiuri komisijos pirmininkas  Paweł Łukaszewski  - Lenkija, nariai:  Tommyanto Kandisaputra – Indonezija, Pierluigi Comparin – Italija, Anna Ungureanu – Rumunija.

Penktadienį Jonavoje prasidės vaikų ir jaunimo festivalis DEK (Draugai Emocijos Kūryba) tęsis tris dienas. Apie naujoves ir jo tikslus mintimis dalijasi Jonavos kultūros centro (JKC) Teatro skyriaus vadovas Gediminas Gutauskas.

Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus skyriaus etninės kultūros puoselėtoja Rasa Kulytė-Libienė atvirai sako išgyvenanti prasmingą ir džiugų laikotarpį. „Noriu, kad mokiniai, atėję į muziejų, patirtų kuo daugiau džiaugsmo, noriu, kad sąvoka „etninė kultūra“  jiems keltų geras emocijas. Senelių, prosenelių, giminės patirtis gyvena mumyse, net jeigu jų ir nepažinojome. Manau, mūsų pareiga  prisiminti jų gyvenimus, jų darbus, prisiminti, ko jie išmokė, ką paliko, ką davė giminei, bendruomenei.  Perimdami tūkstantmečius kauptą jų išmintį, padarytume mažiau klaidų“, – pabrėžia ji.