Reikšmingos naujovės

Jonava – nedidelis rajono centras, pagal gyventojų skaičių užimantis devintą vietą Lietuvoje. Jame veikia rajono Savivaldybės Grigorijaus Kanovičiaus biblioteka, Kultūros centras, kuriam priklauso Krašto muziejus, turintis savo Tautodailės ir amatų centrą, esantį Šveicarijos gyvenvietėje, prieš kelerius metus Žeimiuose atidarytas rajono Garbės piliečio, kraštiečio, skulptoriaus Konstantino Bogdano memorialinis muziejus. Tai pagrindinės įstaigos, planuojančios filialų kultūrinę veiklą, skiriančios didelį dėmesį tradicinėms vertybėms bei inovacijoms, puoselėjančioms šio krašto kultūros paveldą.

Visi šalies muziejai, taigi, ir Jonavos, priklauso Lietuvos integraliai muziejų informacinei sistemai (LIMIS), kurios tikslas – suskaitmeninti visa, ką sukaupusi kiekviena kraštotyrinė įstaiga. Skaitytojas gali paklausti: o kam to reikia, juk gali ateiti į muziejų ir vietoje viską susirasti? Šiais skubėjimo laikais, kai kiekvienas žmogus taupo laiką ir kitąsyk visko nesuspėja pamatyti čia ir dabar, turi visas sąlygas kompiuterio pagalba apsilankyti šioje sistemoje ir susipažinti su jį dominančia informacija tiesiog būdamas namuose.

Kuo svarbi ši sistema, turinti skaitmeninius archyvus? Pirma, galima susidaryti vaizdą apie ikikarinę, pokario Jonavą, pamatyti, kaip atrodė sugriautas miestas, kaip minimos šventės, pagaliau fotografijos suteikia galimybę spręsti apie to laikmečio madas – šukuosenas, drabužius, apavą, gaisrininkų, šaulių uniformas, transporto priemones ir pan. Tai yra nauja kultūros paveldo pristatymo forma, prieinama negaištant laiko kelionėms į muziejus.    

Muziejų archyvuose – praeities liudijimai

Pasak muziejininkės Giedrės Narbutaitės-Kontrimės, yra nuotraukų, kurios rodomos ekskursijos metu, bet nebūtinai saugomos Jonavos muziejuje. „Mes taip pat ieškome LIMIS sistemoje fotografijų, susijusių su mūsų rajonu. Jų randame ir Šiaulių, Nacionaliniame, Kauno, kituose muziejuose. Iš tiesų labai gerai, kad galime surasti visa, kas mus domina, – pasidžiaugia ji. – Mūsų muziejaus bendruomenė kelia į sistemą nuotraukas su aprašais, dokumentus, laiškus, nufotografuotus eksponatus. Didelė dalis mūsų turimų svarbiausių, pagrindinių ir gražiausių eksponatų, fotografijų jau yra įkelta į sistemą. Labai svarbi kiekviena užfiksuota akimirka.“

Naršydami LIMIS sistemoje, surandame tūkstančius dokumentų ir fotografijų, kuriuose užfiksuoti Jonavos vaizdai, žydų šeimos, miesto svečiai (Justinas Marcinkevičius, Teofilija Vaičiūnienė, Bernardas Brazdžionis, dešimtys kitų),  gimnazistai, visuomeninių organizacijų nariai ir pan. Galima surasti vaizdų, kuriuos autoriai nufotografavo praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje, tad jų amžius siekia daugiau kaip 100 metų. Štai 193O m. fotografijoje įamžintas geležinkelio viadukas per Kauno–Ukmergės plentą, kitoje – geležinkelio tiltas per Nerį, (abi nuotraukos saugomos Vytauto Didžiojo karo muziejuje). Randame ir tarpukariu Jonavoje veikusios foto studijos „Union“ nuotraukų, kur užfiksuotas Viešosios policijos karininkas P. Dubauskas (1932 m.), Vytauto Didžiojo vainikavimo paminėjimo iškilmių eisena Jonavoje (1930 m.), daug kitų šios studijos fotografijų. Daugiausia foto aparatu įamžintų vaizdų autoriai yra nežinomi. Tarkime, 1954 m. datuotoje fotografijoje matome jonavietę Nadieždą Kriučkovaitę ir Alfą Glizicką „Pergalės vėliavos“ redakcijoje (1954 m.), o šalia prierašas: „Nežinomas fotografas“. Galima pateikti tūkstančius pavyzdžių be fotografų pavardžių.   

Kiekviena nuotrauka ar dokumentas, esantys muziejų archyvuose, yra praeities liudijimas. Virtualios parodos ir skaitmeniniai archyvai ne tik saugo, bet ir pristato kultūrinio paveldo elementus patraukliomis formomis. Visai tikėtina, kad būtent tokios naujovės gali pritraukti daugiau jaunimo ir paskatinti jaunus žmones domėtis mūsų miesto bei rajono istorija.     

Nežinomo autoriaus palikimas

Netoli Jonavos įsikūrusi Skarulių gyvenvietė praeityje buvo gausi sodybų ir gyventojų. Šiandien kaimo nebėra, jį mena tik Šv. Onos bažnyčia, kurioje skamba Jono Delamarso pagamintas varpas, veikia buvusių skaruliečių bendruomenė –  rūpinasi apleistais kapais, bažnyčia ir šventoriumi. Jų atmintyje išlikę daug gražių prisiminimų.

Bet muziejuose apie šią vietovę galima aptikti nemažai dokumentinės medžiagos. Pasak G. Narbutaitės-Kontrimės, tarpukariu būrėsi kraštotyriniai judėjimai, atsirado žmonių, kurie domėjosi tautosaka, užrašė legendas, dainas, padavimus. Tų aktyvių žmonių dėka fotografijose įamžinta nemažai ano laikmečio realių vaizdų. Pavyzdžiui, kadaise Skaruliuose stovėjo kryžius. Kryžiaus nebėra, o muziejuje išliko jo piešinys ir nuotrauka. Tai labai vertingas tarpukario istorijos atminimas.   

Domėdamasi medžiaga apie Skarulių gyvenvietę, pašnekovė surado nemažai nežinomo autoriaus fotografijų, kuriose užfiksuoti kaimo sodybų langai ir langinės. „Be jaudulio neįmanoma į jas žiūrėti. Kaimo nebeliko, o mes galim matyti namų langus, už kurių matyti vaikų ir suaugusiųjų veidai, gėlės ant palangės... Čia kadaise gyveno žmonės, mylėjo, kūrė, tiesiog žvelgė per šiuos langus į gatvę. Sudėliota apie 20 nuotraukų, kuriose užfiksuoti 1934 metų vaizdai. Kai kurios langinės yra ornamentuotos. Tai didžiulis, neįkainojamos vertės turtas“, – žvelgdama į fotografijas, mąsto muziejininkė, ieškodama atsakymo į klausimą: kodėl Jonavos rajono Skarulių gyvenvietės namų langų nuotraukos atsidūrė Žemaičių alkos muziejuje?

Kas tas fotografas, keliavęs per mūsų kraštą ir su fotoaparatu įamžinęs itin gyvybingo kaimo namų langus? Galima tik spėti, kad tai buvo keliaujantis  kraštotyrininkas, kuriam rūpėjo atokaus kaimo buitis, architektūra. Jo užfiksuotos akimirkos padeda pažvelgti į XX amžiaus ketvirto amžiaus gyvenimą ir bent vaizduotėje atgaivinti to laikmečio Skarulius.

Virtualios parodos

Viešojoje bibliotekoje didelis dėmesys skiriamas Jonavos krašto istorijai – veikia virtualios parodos, kuriose primenami regionui svarbūs įvykiai, pristatomi rajono Garbės piliečiai, jubiliejus minintys aktyvūs kultūros, meno, verslo atstovai,  savo veikla ir darbais prisidėję prie Jonavos pokyčių. Pavyzdžiui, gyventojai, neišeidami iš namų, gali susipažinti su Jonavos krašto dvarais, Baltijos kelyje dalyvavusiais kraštiečiais, Skarulių Šv. Onos bažnyčia, kitais kultūros paveldo objektais, dr. Bronislovo Lubio, menininkės Stasės Samulevičienės, daugelio kitų gyvenimu. Norisi atkreipti dėmesį, kad bibliotekoje organizuojamose virtualiose parodose pateikiama asmenybių biografija, išvardijami jų darbai, išleistos knygos, kitaip tariant, atsiveria pilna žmogaus gyvenimo panorama.

Prie tokių naujovių reikia priskirti interneto svetainę www.jonavagenocidas.lt ), kurioje surašytos žuvusių kovotojų už Lietuvos laisvę pavardės. Tai skausmingas pisilietimas prie Jonavos rajono praeities.

Biblioteka kviečia išbandyti ir daugiau inovatyvių, interaktyvių veiklų – virtualų žaidimą – edukaciją „Draugoteka“, virtualius realybės akinius (Rimkų padalinyje),  atsiversti po QR kodais „paslėptus“ miesto skaitinius, kt.

Paslauga kiekvienam

Gidės pareigas einanti muziejininkė G. Narbutaitė-Kontrimė atkreipia dėmesį, kad mūsų miesto bendruomenė yra nedidelė, tad virtualios ekskursijos nevedamos – su Jonavos žymiomis vietomis norintiej supažindinami tiesioginių ekskursijų metu.

„Kiekvienas žmogus gali išsakyti pageidavimąą ir norą pasižvalgyti po miestą ar jo apylinkes. Gidą visada rasime. Juolab kad Krašto muziejuje ekspozicija dar tik įrenginėjama, kai bus visiškai įrengta, atsiras būdų ir virtualiai aplankyti tas vietas. Dabar tikrai populiarus virtualumas, bet, gyvendami kompaktiškame mieste, paslaugas galime pasiūlyti tiesiogiai. Mūsų muziejuje kiekvieną mėnesį yra keičiamos menininkų, tautodailininkų parodos. Taigi atėję pasižiūrėti veikiančių ekspozicijų, galite sutarti ir dėl ekskursijos tam tikrais maršrutais. Kaip minėjau, tikrai rasime gidą, kuris palydės, papasakos ir atsakys į pateiktus klausimus, – komentuoja muziejininkė. –  Jeigu kas nors norėtų išskirtinės informacijos, galime pateikti užklausas muziejams ir gauti reikiamus atsakymus. Mes, kaip nedidelis muziejus, esame gana stiprus. O mūsų stiprybė slypi tame, kad kiekvienam žmogui galime skirti dėmesį. Tereikia ateiti, domėtis arba naudotis jau aptarta sistema LIMIS.”

Irena BŪTĖNAITĖ

Autorės ir asmeninių albumų nuotr.