Sukako 85-eri metai nuo tragedijos, kai 1941-ųjų birželio 25 dieną Skaruliuose besitraukianti rusų kariuomenė suėmė, kankino ir nužudė tris kunigus: vietos kleboną kun. Pranciškų Vitkevičių, Veprių kleboną kun. Boleslovą Vėgėlę ir tądien čia viešėjusį vilnietį, ką tik įšventintą į kunigus Zigmantą Stankevičių. Skausmingos sukakties minėjimą surengė asociacija „Skarulių bendruomenė“, kurios iniciatyva kunigų žūties vietoje tądien atidengtas ir pašventintas naujas kryžius.
Skambantys varpai
Renginiai, skirti nužudytų kunigų 85-mečiui prisiminti, prasidėjo dekano, kun. Virginijaus Birjoto aukojamomis Šv. Mišiomis Skarulių Šv. Onos bažnyčioje. Po pamaldų, skambant varpams, minėjimas tęsėsi šventoriuje prie čia palaidotų nužudytųjų kapo.
„Kelias, kryžkelė, šventorius, koplytėlė –/ kiek vilčių į aukštą bokštą jos įkėlei,/ kai gyvenimo taku ėjai, klupai,/ kai skambėjo šaukiantys varpai: /– Din-dan-dan,/ skubink, eik iš čia,/ kur mirtis, kančia… Viešpaties vardan/ din-dan-dan…“ – poeto B. Brazdžionio tekstu minėjimą pradėjo moksleivis Matas.
„85-eri metai skiria mus nuo žiaurios tragedijos, bet mūsų atmintis gyva. 1941 metų birželio 25 dieną Skarulių kaime besitraukiančios rusų armijos kariai sušaudė tris kunigus. Jų nekaltumas tapo jų kalte“, – kalbėjo aktyvi bendruomenės narė, Jonavos krašto puoselėtoja, skarulietė Regna Karaliūnienė.
Aukos esmė
Prie gėlėmis žydinčio trijų nužudytųjų kapo žodį tarė Jonavos parapijos klebonas kun. V. Birjotas.
„Šios dienos evangelijos ištraukas, kurias girdėjote Šventų Mišių metu, su kaupu išpildė šie trys kunigai. Jeigu ne jų auka, kažin, ar daugelis mūsų galėtume stovėti šiandien čia. Kaip rodo istorija, galbūt visai kitaip toji tragedija galėjo baigtis ir visam kaimui, jei šie dvasininkai nebūtų pasiaukoję. Už tai turime būti be galo dėkingi. Tai yra tam tikro tikėjimo bei liudijimo pamoka kiekvienam iš mūsų. Duok Dieve, kad mums nereikėtų taip paaukoti gyvybės, tačiau būtų labai kilnu, jei tą šalto vandens stiklinę, kurią skelbia evangelija ir, manau, apie kurią kalbėtų šie kunigai, vienas kitam paduotume įvairiais pavidalais – geru žodžiu, elgsena, atsiprašymu, padėkojimu ir kitais gerais dalykais. Tegul būna ta jų auka mūsų kelias Viešpaties link“, – dvasingai kalbėjo dekanas kun. V. Birjotas.
Per šventorių nuvilnijusi Jonavos parapijos choristų giedama malda „Viešpaties angelas“ kiekvieną minėjimo dalyvį paragino paklausti savęs: ar širdies gilumoje suvoki ir priimi kunigų aukos esmę, ar deramai vertini jų pasiaukojimą, atiduodant savo gyvybę?
Paskutinis raportas
Dr. Judita Puišo perskaitė paskutinį Skarulių parapijos klebono kun. P. Vitkevičiaus laišką-raportą, parašytą 1939 m. gruodžio 14 d. Laiške Jo Ekscelencijai Kauno Arkivyskupui ir Metropolitui nerimaujama dėl galimų pavojų Skarulių parapijoje.
„Sulig Lietuvos Respublikos ir SSSR sutarties š. m. lapkričio 15 d. Gaižiūnų poligone (Ruklos dvaro pastatuose ir įrengtuose barakuose) apsigyveno rusų kariuomenės technikos dalis. Negana to, rusų kariuomenės karininkai ieško butų savo 200-ams šeimų.
Š. m. 12 XII iš Gaižiūnų poligono komendanto pulk. Taraškevičiaus, kuris dabar gyvena Jonavos mieste ir yra rusų kariuomenės tarpininkas, sužinojau, kad rusų karininkų minėtąsias šeimas nori apgyvendinti Skarulių bažnytkaimyje. Jiems butai siūlomi Ruklos kaime, kur gyvena išimtinai lietuviai, priklausą kaip ir Ruklos dvaras Gegužinės parapijai. Tas butų klausimas dabar rišamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Jeigu minėtosios rusų šeimos apsigyventų ne Ruklos kaime, bet Skarulių bažnytkaimyje, pastoracijai susidarytų daug pavojų. Kad išvengus blogų pasekmių, apie tą turiu garbės Jo Ekscelencijai pranešti“, – rašoma kun. P. Vitkevičiaus raporte.
„Šis paskutinis kunigo laiškas į Kuriją yra relikvija, primenanti, kas mes esame, kur esame ir kas mūsų laukia. Raportas atskleidžia kunigo nuojautą dėl ateities ir galimos grėsmės“, – sakė dr. J. Puišo.
Iš kanauninko užrašų
Minėjimo dalyviams krašto tyrinėtoja perskaitė ištraukų iš kanauninko Fabijono Kemėšio, puikiai pažinojusio kun. P. Vitkevičių, prieš kelerius metus surastų užrašų.
„… Iš klebonijos išsivedė kunigus ir vedė tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atėję rusai, miškelio linkui, esančio 1 km atstumu nuo Skarulių.
Tačiau paėjėjus nuo miestelio apie1/3 km, matyti, kun. Vitkevičius atsisakė toliau eiti, atsiklaupė šalia kelio griovyje, veidu į bažnyčią. Čia tuojau ir buvo nutrauktas jo gyvybės siūlas: kareiviai suvarė jam į galvą 4 šūvius.
Kitus du kunigus, Vėgėlę ir Stankevičių, kareiviai nusivedė toliau. Tačiau netoli miškelio pasuko į kairę: apie 60 metrų nuo vieškelio augo nedidelė nuskurusi pušelė. Po ta pušele ir buvo rasti tų dviejų kunigų lavonai. Aukštielninki, išskėstomis rankomis.
Iš visų pusių tratėjo šūviai, siautė ugnis, baubė kanuolės. Gyventojai ilgą laiką nedrįso iš trobų ir nosies iškišti. Kunigų lavonai išgulėjo nužudymo vietose net iki šeštadienio (birželio 28 d.), kada buvo sudėti į karstus ir drauge visi vienoje duobėje Skarulių šventoriuje palaidoti.“
Savo užrašuose kanauninkas iškelia mintį, kad tiek skaruliečiai, tiek vepriečiai galėtų aukomis prisidėti prie paminklo pastatymo ant kapo Skarulių bažnyčios šventoriuje.
„Deja, 1954 metais kanauninkas mirė tremtyje, jo kapas nežinomas. Bet visi trys nužudyti kunigai ir kanauninkas Fabijonas Kemėšis yra tikėjimo kankiniai, apie tai 2000-aisiais buvo paskelbta Romos koliziejuje. Amžina garbė mirti už tėvynę ir jos žmones“, – pasisakymą baigė dr. Judita.
Nuoširdi padėka
Iš Skarulių minėjimo dalyviai nuvyko Ruklos kryptimi, į kunigų nužudymo vietą, kurioje iškilo tautodailininko Artūro Narkevičiaus išdrožtas medinis kryžius.
Kun. V. Birjotas pašventino naują pagarbos ir atminimo kūrinį savo gyvybes paaukojusiems sielų ganytojams, jonaviečiai uždegė žvakeles, padėjo gėlių.
„Skarulių bendruomenės“ pirmininkė Nijolė Reicenštein asociacijos vardu išsakė padėkas visiems, kurie padėjo paminėti šią skaudžią istorinę datą.
„Dėkui medžio drožėjui, kryždirbiui, tautodailininkui Artūrui Narkevičiui už kryžiaus drožybą ir puošybą, ačiū Krašto muziejaus įkūrėjai, aktyviai skarulietei Reginai Karaliūnienei už iniciatyvą ruošiantis pasitikti šią skaudžią sukaktį – scenarijų, visus minėjimo akcentus. Esame dėkingi Skarulių kaimo tyrinėtojai daktarei Juditai Puišo už finansinę paramą. Už medienos parūpinimą ir finansinę pagalbą ačiū Stasiui Jaramičiui, už techniką ir nuoširdų darbą – Vaclovui Krutkevičiui, Donatui Paulauskui, nuoširdžius padėkos žodžius skiriame bendrovės „A grupė“ generaliniam direktoriui Virginijui Vizbarui. Dėkui visiems, kas patarė, ištiesė pagalbos ranką ir savo širdimi yra drauge su Skarulių bendruomene“, – vardijo N. Reicenštein.
Minėjimo metu skambėjo Bernardo Brazdžionio bei renginio scenarijaus autorės R. Karaliūnienės eiliuoti tekstai.
Irena BŪTĖNAITĖ
Autorės nuotraukos.
