Atnaujinus Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios fasadą, pagal projektą numatyta suremontuoti ir vidaus patalpas – pakeisti ir apšiltinti grindis, atlikti sienų apdailą, įrengti naują apšvietimo sistemą ir t. t. Tačiau, žengus pirmuosius remonto žingsnius, maldos namai pateko į sudėtingą situaciją: planus teks keisti, nes atnaujinimas privalo atitikti kultūros paveldo objektams keliamus reikalavimus – būtina išsaugoti autentiškas bažnyčios detales.
Gamintojo ieškos užsienyje
Šv. Jokūbo parapijos dekanas, klebonas Virginijus Birjotas prisipažįsta, kad jam buvo kilę minčių dėl galimų kultūros paveldo radinių, tačiau nenuspėjo tokios didelės įtakos remonto darbams. Anot jo, bet koks prisilietimas prie kultūros paveldo objektų – bažnyčių, dvarų, kitų paveldinių statinių – yra ribojamas tam tikrais įstatymais. Taip atsitiko ir su Jonavos šv. Jokūbo maldos namais.
Pradėjus ardyti grindis, atsivėrė keramikinių plytelių grindinys – svarbūs paveldo fragmentai, darbus teko pristabdyti. „Bus atliekami tyrimai, turėtų atvykti projektuotojai, vėl bus sprendžiama, kaip elgtis toliau. Reikia gauti leidimą tą visą plytų grindinį ardyti. Dalis nesugadintų, nesuskilusių plytų bus restauruojama, tai jomis galėsime keletą kvadratų grindų iškloti, kad liktų autentiškas pavyzdys“, – aiškina klebonas.
Pašnekovo teigimu, priėmus sprendimą, teks ieškoti gamintojo ir užsakyti reikiamas medžiagas. Keramikines plyteles gamina tik kelios gamyklos Europoje. Pasak kun. V. Birjoto, darbus atliekančios firmos teigimu, tikriausiai gamintojo bus ieškoma Lenkijoje. Pagaliau nesvarbu, kur ir kas gamins reikiamas plytas, svarbiausia, kad tas laukimas užtruktų kuo trumpiau. Šiuo metu kalbama apie 4–5 mėnesius.
„Planas, kurį turėjome susidarę pagal projektą, pasikeitė. Buvome numatę pakloti šildomas grindis, bet dabar to, matyt, būsime priversti atsisakyti. Tačiau bus įrengta nauja šildymo sistema, pastatyti nauji radiatoriai, blogiau tikrai nebus“, – nuomone dalijasi kun. V. Birjotas.
Katedros idėja
Po medinėmis grindimis rastos keramikinės plytos per ilgą laiką tapo neišvaizdžios, nepatrauklios ir neatrodo, kad būtų paveldo vertybės. Tačiau specialistai teigia, jog tai esą autentiškų grindų palikimas. Pasigirsta nuomonių, kad galimai tomis plytomis grindinys buvo perdengtas tarybiniais laikais, taigi jo nederėtų laikyti autentišku. Kol nėra tikslesnių žinių apie keramikos plytelių atsiradimo laiką bažnyčioje, liekama prie specialistų teiginio apie autentišką radinį.
Pašnekovas prisimena, kad Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, skaitydamas paskaitą šv. Jokūbo bažnyčioje, paminėjo, jog vyskupas Kosakovskis, statydamas šiuos maldos namus, buvo sumanęs juose įkurti katedrą, tačiau tam sutrukdė kilę nesutarimai tarp jo ir Vilniaus valdytojo Masalskio. „Jei Kosakovskis puoselėjo tokią didingą idėją, tai, manau, statyboms ir pasirinko pačias geriausias medžiagas, pavyzdžiui, keramikines plyteles grindims“, – mąsto klebonas.
Kun. V. Birjotui keramikinių plytelių grindis teko matyti pranciškonų vienuolyne Kaune, kitur. Matyt, tais laikais keramika buvo laikoma prabanga. „Jei mums pavyks švento Jokūbo bažnyčios grindis pakeisti keramikinėmis plytelėmis, kaip yra kai kuriose Vokietijos bažnyčiose, turėsime įspūdingą reginį. Reikia tik kantriai laukti“, – optimistiškai nusiteikęs dekanas.
Sienose – tapybos fragmentai
Rengiant tvarkybos projektą, Kultūros paveldo departamentas pateikė prašymą atlikti polichrominius tyrimus, kurių metų ant sienų atsivėrė tapybos fragmentų. Prieš atliekant sienų restauravimo darbus, būtina nustatyti mėginių pigmentus, rišamąją medžiagą, dažymo technologiją. Taigi atsiranda prievolė atlikti cheminius tyrimus tam, kad būsimems darbams būtų naudojamos tokios pat sudėties medžiagos.
„Tai dideli dalykai – padidėja ir darbų apimtys, prireiks didelių pinigų. Jau buvo kilusi mintis nebedaryti nieko, tiesiog stabdyti projektą, ir tiek. Bet mes, parapija ir rajono Savivaldybė, esame sukaupę beveik pusę milijono eurų. Tai nemaža suma. Tiek arkivyskupas, tiek Savivaldybės vadovai svarstėme šį klausimą. Bet vėlgi: jei mes dabar atsisakysime darbų, tai kas ir kada to imsis? Tad priėjome prie išvados, kad reikia nenuleisti rankų ir įgyvendinti tai, ko siekėme. Pradžia jau yra – pradėję nuo grindų, kylame į altoriaus centrinę dalį, vadinamą presbiteriją, o paskui eisime toliau, ieškosime lėšų. Lenkiuosi rajono Savivaldybės vadovams ir džiaugiuosi jų geranorišku nusiteikimu padėti, be jų palaikymo ir finansinės paramos parapija neišgalėtų atnaujinti bažnyčios. Suremsime pečius ir po truputį judėsime į priekį“, – samprotauja kun. V. Birjotas.
Laukimo laikotarpis
Pradedant vidaus remontą, svarstyta suolų nenešti iš bažnyčios, bet perkelti juos į vieną pusę. Tačiau paskui, analizuojant darbų apimtis, siekiant išvengti dar didesnių keblumų, toks sprendimas buvo pakeistas. Juk masyvūs suolai – tai ne kokia kėdė.
„Mums svarbu, kad bažnyčia veiktų. Tai yra iššūkis ir man, kaip klebonui, ir žmonėms tenka susidurti su nepatogumais. Ieškome įvairių galimybių. Štai paprastą dieną meldžiamės rūsyje, kur yra apie 100 vietų – jonaviečių poreikius tenkiname. Nemažai žmonių atvažiuoja į Skarulių šv. Onos bažnyčioje aukojamas mišias. Iš pradžių kiek nerimavau, ar atvyks tikintieji į Skarulius? Bet jau pirmų pamaldų metu nerimas išsisklaidė – tikinčiųjų susirinko ganėtinai daug“, – mintimis dalijasi dekanas.
Tačiau ilgai tokia situacija nesitęs. Kai bus išvalytos šiukšlės, išsiurbtas smėlis iš šv. Jokūbo bažnyčios, bus paklotos laikinos grindys iš paprastų plokščių, sunešti suolai. „Vėl galėsime melstis šioje bažnyčioje, kol bus pagamintos plytos kažkurioje užsienio gamykloje. O kai jas atveš, turėtų būti dedamos kvadratais – laikiną plokštę nuima ir pakeičia plytomis. Tai lyg ir turėtume galimybę rinktis Jonavos bažnyčioje. Taip planuojame mes, o kaip klostysis reikalai realybėje, nežinia, nes planai keičiasi vos ne kasdien. Manęs ir tikintieji klausia, kada bus suremontuotas bažnyčios vidus? O ką galiu jiems atsakyti? Kada – nežinau, sakau jiems. Bet tikrai bus“, – prisipažįsta klebonas.
Mero pozicija
Savivaldybės rajono meras Mindaugas Sinkevičius, domėdamasis susiklosčiusia situacija, žada dėti pastangas, kad remonto darbai, stabtelėję dėl kultūros paveldo radinių, kuo greičiau atgytų ir tęstųsi toliau. Jis su vadovų komanda lankėsi bažnyčioje, apžiūrėjo rastas autentikos detales, su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėju Svaigedu Stoškumi aptarė galimus sprendimus.
„Po medinėmis bažnyčios grindimis rastas autentiškas istorinis bažnyčios grindinys iš molio degtų plytų. Bandysime šį grindinį atkurti, arba sukurti mūsų bažnyčios istorinę ir kultūrinę vertę. Metų pabaigoje planuojame pradėti presbiterijos atkūrimo darbus, kurie, matyt, nusitęs į kitus metus. Norime atverti tikrąjį, autentišką bažnyčios veidą. Ateityje galvosime ir apie likusius darbus – sienų atnaujinimą, kurie yra beprotiškai brangūs. Todėl pirmojo etapo uždaviniai – grindys ir presbiterija, o ateityje tikinčiųjų aukomis ir Savivaldybės lėšomis judėsime į priekį. Tikimės, kad atnaujintos sienos, grindys, naujos šildymo bei apšvietimo sistemos sukurs jaukią aplinką ir parapijiečiams suteiks dvasinės ramybės ir tikėjimo“, – teigia rajono meras M. Sinkevičius.
Irena BŪTĖNAITĖ
