Prasidėjus maudymosi sezonui ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus atsakingai elgtis prie vandens telkinių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dažniausia skendimo auka Lietuvoje nėra vaikas ar plaukti nemokantis žmogus. Dažniausiai tai – vidutinio amžiaus vyras, pervertinęs savo jėgas ar neįvertinęs rizikos.
PAGD duomenimis, per pastaruosius dešimt metų, 2016–2025 m., ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė 1235 nuskendusius žmones. Beveik kas antras žmogus nuskendo vasarą – šiuo laikotarpiu žuvo 514 gyventojų, arba 41,6 proc. visų nuskendusiųjų. Per dešimtmetį vanduo pasiglemžė ir 57 vaikų gyvybes.
2025 m. ugniagesiai gelbėtojai iš vandens ištraukė 108 skenduolius, tarp jų – 6 vaikus, taip pat išgelbėjo 41 žmogų. Daugiausia nuskendusiųjų pernai ištraukta Vilniaus apskrityje – 19, Kauno apskrityje – 17, Klaipėdos apskrityje – 14.
Vien per praėjusią vasarą ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 31 skenduolį, iš jų 5 vaikus, ir išgelbėjo 16 gyventojų. Daugiausia žmonių pernai nuskendo birželį – 13, liepą – 10, rugpjūtį – 8.
Nelaimės dažniausiai įvyksta pažįstamose vietose
Statistika rodo, kad dažniausiai skenduolius ugniagesiams tenka traukti iš tvenkinių. Vyrai sudaro 71 proc. iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.
„Dažniausia skendimo auka Lietuvoje nėra vaikas ar žmogus, nemokantis plaukti. Dažniausiai tai vidutinio amžiaus žmogus, kuris buvo įsitikinęs, kad situaciją kontroliuoja. Būtent todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ne tik gelbėjimui, bet ir prevencijai“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.
Pasak jo, siekiama, kad saugaus elgesio prie vandens įgūdžiai taptų tokie pat įprasti kaip saugos diržo prisisegimas automobilyje.
Nelaimės dažniausiai įvyksta ne kurortuose ar prie jūros, o žmonėms gerai pažįstamose vietose – tvenkiniuose, upėse ar ežeruose netoli namų. Kaimo vietovėse žmonės skęsta daugiau nei du kartus dažniau nei miestuose.
Specialistų teigimu, pagrindinės skendimų priežastys nesikeičia jau daugelį metų. Tai – savo galimybių pervertinimas, rizikingas elgesys, alkoholio vartojimas, šokinėjimas į vandenį nežinomose vietose ir vaikų palikimas be priežiūros.
Iki 2035 metų sieks mažinti žūčių skaičių
Prasidėjus maudymosi sezonui PAGD pristatė pagrindines nacionalinio skendimų skaičiaus Lietuvoje mažinimo veiksmų plano kryptis. Vidaus reikalų ministerijos dėmesys skiriamas skendimų prevencijai, o parengtas veiksmų planas artimiausiu metu bus teikiamas derinti ir tvirtinti.
Plane numatyta iki 2035 m. nuskendusiųjų skaičių Lietuvoje sumažinti iki 13 žmonių per metus. Tai būtų beveik aštuonis kartus mažiau nei dabar. Ilgalaikė siekiamybė – kad vandenyje nebūtų prarasta nė viena gyvybė.
Naujajame veiksmų plane numatytos keturios pagrindinės kryptys: visuomenės švietimas, saugesnė infrastruktūra prie vandens telkinių, teisiniai ir organizaciniai sprendimai bei savižudybių prie vandens prevencija.
Vienas svarbiausių tikslų – sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui Lietuvoje išmokti plaukti. Taip pat planuojama plėsti pirmosios pagalbos ir gaivinimo mokymus, sudaryti pavojingiausių vandens telkinių ir skendimų vietų žemėlapį bei stiprinti saugumo infrastruktūrą prie vandens telkinių.
Ugniagesiai ragina nerizikuoti
Ugniagesiai primena, kad pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą. Jei šalia yra gelbėjimo ratas ar kita priemonė, ją reikėtų paduoti arba numesti skęstančiajam.
„Jokiu būdu, net ir jei galvojate, kad gerai plaukiate, nereikėtų bandyti gelbėti to žmogaus, nes skęstantis žmogus bet kokia kaina bandys išsilaikyti vandens paviršiuje, stengsis jums lipti ant galvos. Jei neturi kažkokio pasiruošimo, skęstantis žmogus gali sužeisti, apdraskyti. Yra buvę praktikoje tokių atvejų, kai nuskęsta du žmonės, kai vienas iš jų buvo atvykęs kitam padėti išlipti iš vandens“, – spaudos konferencijoje sakė ugniagesys gelbėtojas Renaldas Bernotas.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad kiekviena tokia nelaimė yra ne tik statistika, bet ir didelė tragedija artimiesiems.
„Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog būtina pasirūpinti savimi ir tais, kurie yra šalia, laikytis saugaus elgesio taisyklių. Kartais žmonės neįvertina savo jėgų ar situacijos, o pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako ministras.
PAGD kartu su savivaldybėmis, visuomenės sveikatos biurais, paplūdimių gelbėtojais ir kitomis institucijomis kasmet vykdo prevencines akcijas prie vandens telkinių, organizuoja švietimo iniciatyvas ir primena saugaus elgesio taisykles. Tačiau, pasak specialistų, vien gelbėjimo tarnybų pastangų nepakanka – skendimų prevencija turi tapti bendru valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių ir pačių gyventojų darbu.
Ugniagesiai pabrėžia, kad nė viena gelbėjimo tarnyba negali būti greitesnė už nelaimę, todėl svarbiausios priemonės išlieka prevencija, žinios ir atsakingi sprendimai dar prieš įžengiant į vandenį.
