Jonavos bėgimo klubas „Maratonas“ (prezidentė Gintarė Litvinavičienė) suorganizavo bėgimą „Lietuvai – 105 metai, Jonavoje – 105 ratai“. Turbūt jau iš pačių varžybų pavadinimo supratote, kad šio maratono pagrindinė idėja ir mintis – šiemet Lietuvai sukanka 105-eri, o maratoną stadione „sudaro“ 105 ratai.
Nuo liepos 21d. iki rugpjūčio 21 d., visą mėnesį Jonavos viešosios bibliotekos lankytojai gali apžiūrėti Birutės Gadišauskienės tapybos darbų parodą „Kūrybos magija“. Mėnesiui persiritus į antrąją pusę, liepos 21 d., kūrėja pakvietė bičiulius, pažįstamus ir tuos, kuriems įdomi jos saviraiška, į minėtos parodos pristatymą.
Viešojoje bibliotekoje gyvuojantis senjorų klubas „Polėkis“ pakvietė į popietę „Marga vasara“, kuri daugeliui įsiminė ne tik keliomis prasmingomis valandomis, bet ir kūrybiniais atradimais.
Žeimių dvaras – vienas įspūdingiausių iki šių dienų išlikusių didikus menančių statinių mūsų rajone. Istoriniuose šaltiniuose dvarvietė minima nuo 1500 metų, kai ją valdė savininkai Zavišos. Vėliau vietovę įsigijo Medekšos, o 1780-aisiais perpirko Kosakovskiai.
Liepos 30 d., sekmadienį, Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapija šventė bažnyčios pastatymo 230 metų jubiliejų. 12 val. vyko iškilmingos Šv. Mišios ir atlaidų procesija, po kurių tikintieji bažnyčios kiemelyje klausėsi Jonavos rajono savivaldybės mero M. Sinkevičiaus, parapijos klebono V. Birjoto ir kitų renginio svečių sveikinimų.
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios istorija yra neatsiejama nuo Jonavos miesto įkūrėjų didikų Kosakovskių istorijos – ši bažnyčia, kartu su buvusio vienuolyno pastatu, yra vieni iš seniausių pastatų Jonavoje, menančių didikų Kosakovskių laikus ir jų nuveiktus darbus. Dar XVIII a. pirmoje pusėje gražiame Neries slėnyje, kur nuo seno kirtosi Vilnių, Kauną, Ukmergę ir Kėdainius jungiantys keliai, didikai Marijona ir Dominykas Kosakovskiai pradėjo kurti privatų miestelį. Dominykas savo tėvo Jono garbei naująjį miestelį pavadino Jonava.
Tiek literatūroje, tiek archyviniuose dokumentuose yra minimos pavardės, vietovės, bet platesnės informacijos tenka ilgai ieškoti. Apie eilinius kovotojus informacijos beveik nėra. Prisimenami vadovaujantys asmenys arba jų artimi bendražygiai. Vienas tokių – kiek primirštas Zigmanto Sierakausko adjutantas Jaroslavas Kosakovskis, valdęs Martyniškio, Barsukinės ir Žeimių dvarus.
Prieš savaitę ant Mažųjų Žinėnų piliakalnio surengtame šių metų projekto „Respublikinis sutartinių festivalis „Sutarysma“ renginyje susirinkusieji klausėsi ne tik šio žanro dainų, bet ir patys mokėsi jas dainuoti, dalyvavo ugnies apeigose, kūrybinių dirbtuvių ir edukacijų veiklose. Iki saulėlydžio trukusi fiesta, kurią organizavo Jonavos kultūros centras (JKC), alsavo baltiškosios kultūros dvasia ir suteikė nemažai žinių apie sutartinių istorijos kelią.
Liepa – tvankių naktų ir perkūnijų metas. Dienos, nors ir ne pačios ilgosios, bet ilgos ir tikrai pačios karščiausios, o naktys trumpos ir alsiai šiltos. Praūžus liepos liūčiai, žemės paviršiuje pasirodo gausybė sliekų, nepavargstančių žemdirbių. Trumpomis liepos naktimis ima triukšmauti griežlės – niekaip nepailsta „krėsti varškę“. Liepą žydi liepos.
