Sukilimas prieš carinės Rusijos imperiją, nuo kurio praėjo 255 m., buvo bene pirmas Abiejų Tautų Respublikos ( Lietuvos ir Lenkijos) bajorijos ir žemųjų visuomenės sluoksnių ,,už tikėjimą ir laisvę“ pasipriešinimas. Tų įvykių židinys įsižiebė mažame Podolės miestelyje Bare (dabar Vinicos sritis Ukrainos pietvakariuose) 1768 m. vasario 29 d. Jo pretekstu tapo penkiomis dienomis anksčiau Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio, itin įtakojamo Rusijos ir jos pasiuntinio N. Repino, priimtas Tolerancijos ediktas, išplėtęs protestantų ir stačiatikių teises ir leidęs Rusijai ,,teisėtai“ ir praktiškai nevaržomai kištis į Respublikos vidaus reikalus. Stojantieji į konfederatų gretas prisiekdavo kovoti už tėvynę ir bajorų luomo laisves bei tradicinių katalikų Bažnyčios teisių ir privilegijų išsaugojimą ar atstatymą.