Ketaus puodai arba dar kitaip visuomenėje vadinami „špižiniai“ puodai pasižymi ilgaamžiškumu, bei žinoma savo gerosiomis savybėmis su kuriomis juose pagamintas maistas, daug gardesnis ir skanesnis. Šiuos puodus jau nuo seno žmonės naudoja gamindami maistą, šie puodai ilgaamžiški ir patvarūs, o svarbiausia, kad puikiai išlaiko ir paskirsto šilumą gaminant maistą juose.

Ketvirtadienis, 22 February 2024 14:17

Ruklos kultūros centre – meilės gyvenimui šventė

Parašė į Renginiai

Neseniai Ruklos kultūros centre surengtoje popietėje „Meilė žmogui ir Tėvynei“ didžiąją dalį klausytojų sudarė Paupio globos namų gyventojai, turėję galimybę pasiklausyti rajono  poezijos klubo „Šaltinis“ skaitomų eilėraščių ir dainų, artimai pabendrauti su kūrėjais. Kadangi renginio data buvo pasirinkta vasario 15-oji, įsiterpusi tarp Šv. Valentino ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienų, tad visas dėmesys buvo skiriamas tauriausiam jausmui – meilei.

Trečiadienis, 21 February 2024 11:07

Duona kasdienė

Parašė į Laisvalaikis

Per žiemos ir pavasario apeigas mūsų protėviai duoną aukodavo namų, ugnies, vandens ir kitoms dievybėms. Tos apeigos prasidėdavo vasario pradžioje. Pirmosios to mėnesio dienos buvo skirtos Perkūno, Žalio medžio ir ugnies pagerbimui. VASARIO 5 DIENA buvo paskirta ugnies deivei motinai Gabijai, kurios garbei kepdavo apeigų duoną.

Vasario 16-ąją Jonavos kultūros centras sukvietė jonaviečius į 106-osioms valstybės atkūrimo metinėms skirtą renginį „Lai girios Lietuvai siaudžia“. Šventės metu susirinkusiuosius pasveikino rajono Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir jo pavaduotoja Birutė Gailienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis. O vietos meno mėgėjų kolektyvai padovanojo įvairius žanrus jungiantį koncertą. Iškilmingame minėjime rajono Savivaldybės įsteigta „Nepriklausomybės stelos“ nominacija už Lietuvos tautiškumo, pilietiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimą apdovanotas karininkas Aleksiejus Gaiževskis. 

Ketvirtadienis, 15 February 2024 10:00

Kaukės

Parašė į Laisvalaikis

Kadaise kaukės dėvėtos tik apeiginiais tikslais, jomis siekta palenkti aukštesniąsias jėgas žmogaus naudai. Anot papročių tyrinėtojo dr. Arūno Vaicekausko, anksčiau šventai tikėta, kad kaukė turi savarankišką galią, ją užsidėjęs žmogus virsdavęs tuo, ką ji įkūnija anaiptol ne perkeltine prasme. Ir nors šiandien kaukė – neatsiejama karnavalinio kostiumo dalis, tačiau kadaise jas galėdavo užsidėti ne bet kas, o ir pats persikūnijimo veiksmas laikytas didžiai pavojingu.

Puslapis 4 iš 137