Gyveni žmogau nuo atokvėpio iki atokvėpio ir nesumoji, kaip greitai kažkur nukapsi tavo laikas. Minutė po minutės. O jau mėnesio nebėra... Rankomis apčiuopti nespėjai, o kažkur prašapo... Bet visai kas kita, kai laikas įprasminamas kūryboje. Jį ne tik gali pakelti. Apčiuopti. Užuosti. Bet ir nusinešti…

Autorė – ilgametė Jeronimo Ralio gimnazijos direktorė, sukaupusi daugiau nei pusės amžiaus pedagoginės patirties. Skaudus beletrizuotas pasakojimas apie sovietmečio mokyklas, to laikotarpio kultūros, buities, šeimos tradicijų akcentai suteikia leidiniui nemenką memuaristikos arba beletrizuotos publicistikos svorį, nukelia skaitytoją į pamažėl užmirštamą, bet įdomią, sudėtingą epochą.