Iš visų amatų Lietuvos kaime svarbiausias buvo medžio apdirbimas. Tai lėmė gamtinės sąlygos. Tradicinę lietuvių liaudies kultūrą galima laikyti medžio kultūra: mediniai trobesiai, baldai, mediniai darbo įrankiai, žaislai. Dažnas valstietis, turėjęs varstotą, pameistraudavo ne tik sau, bet ir kaimynams.
Poezijos pavasaris kitaip: M. Švėgždos eilėraščių rinkinys „Geltona ornamentika“
Antradienis, 12 May 2020 10:55 Parašė Alio Jonava
Gegužė – poezijos pavasarių mėnuo. Lietuvoje šis renginys vykdavo kiekvienais metais įvairiuose šalies kampeliuose. Šventės „Kai žiedlapiais sninga“, vėliau pavadintos „Pavasario valsu“, kasmet buvo rengiamos ir Jonavoje. 2020-ųjų pavasaris – išskirtinis, nes grėsminga koronaviruso pandemija, išplitusi po visą pasaulį, užkirto kelią susitikimams, bendravimui ir poezijos…
XIX a. ir vėliau verpiama ir audžiama buvo per visą žiemą, daugiausia vakarais, ligi pat pavasario. Iki lauko darbų pradžios turėjo būti baigtas visas audimas, išrėžtas audeklas, išneštos iš pirkios staklės. Audimo mokymasis tradicinėje kultūroje prasidėdavo nuo juostų.
Šiaudiniai sodai yra viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių. Be šių paprotinės dailės kūrinių neapseidavo nei vienos vestuvės. Virš stalo troboje kabantis sodas saugojo ir laimino namus.
Ateina diena, kai vis dažniau norisi pavartyti nuotraukų albumą, pasklaidyti nuo laiko pageltusių laikraščių komplektus, prisiminti į praeitį nuėjusių metų svarbiausius įvykius ir žmones. Ateina diena, kai privalu atversti ir dar kartą prisiminti biografiją, kurioje nestokojama įvairių potyrių. Apie tai šiandien kalbamės su Jonavos krašto…