Į žmogaus kūną galima pažvelgti kaip į savotišką žemėlapį: apgamai, dėmelės, spuogai, strazdanėlės ir kiti ženklai – it kartografijoje pasklidusios salos, kurios suteikia informacijos, kokiu keliu žmogus eina, kokios būdo ydos ir privalumai jį lydi.

Lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas, susijęs su fiziniu pasyvumu, yra viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje – ir ne tik mieste, bet ir kaime. Lietuvoje eilę metų yra pastebimi sveikatos netolygumai tarp miesto ir kaimo gyventojų, kurių sveikatos rodikliai yra prastesni.

Kai sutrinka kelio ar klubo sąnario funkcija, atsiranda skausmas, todėl žmonės nedelsdami kreipiasi į gydytojus. Bet jei patinsta riešas, stingsta rankų pirštai, kažkodėl bandoma gydytis liaudiškomis  priemonėmis. Žinoma, sustreikavus kojų sąnariams, labai akivaizdžiai pajuntama negalia. Kita vertus, kilus problemų dėl riešo, dauguma tampa visai nedarbingi arba mažiau darbingi, nes net ir labai intelektualus darbas atliekamas rankomis – spaudant kompiuterio klavišus. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas ortopedas-traumatologas Simonas Sereika pataria neužleisti ligos – gydyti skaudantį riešą.

Išangės ligos dažnam vis dar yra nemaloni tema, o žinių trūkumas ir manymas, kad galbūt kaip nors viskas susitvarkys savaime, trukdo laiku pradėti gydymą. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (MDGC) Koloproktologijos centro vadovas prof. Narimantas Evaldas Samalavičius atkreipė dėmesį į išangės fistules – šalia išangės besiformuojančius tiesiogiai su jos kanalu besijungiančius kanalėlius, iš kurių teka pūlingos išskyros.