Įprastai alkoholizmą siejame su asocialiais arba žemesnio socialinio statuso asmenimis. Gatvėje matydami girtuoklį dažnai pagalvojame: „Neturi žmogus valios, negalvoja apie save ir artimuosius, o gal tiesiog nepajėgė atsitiesti po užgriuvusių bėdų, žodžiu, nesusiklostė gyvenimas.“ Pagalvojame ir sukame į barą arba klubą, kur kartu su „kultūringais“ žmonėmis atsipalaiduojame mėgaudamiesi brangiais kokteiliais ar degustuodami stipriuosius gėrimus...

21-erius – tiek metų pamažu silpo Gražinos regėjimas. Nuo 18 m. akinius nešiojusi moteris jau buvo pripratusi prie nepatogumų, tačiau kai vieną vakarą važiuojant į namus staiga pablogėjo regėjimas, suprato, kad būtina ieškoti išeities.

Alerginių ligų mastas pasiekė tokį lygį, kad apie jas kalbame kaip apie kokią chronišką slogą: tikrai nemalonu, bet ne taip jau ir pavojinga.

Dar atsimename tuos laikus, kai mūsų tėvai, laukdami svečių, ypač šeimų su vaikais, stengdavosi iš anksto sužinoti, kokiais skanėstais galėtų pradžiuginti. Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Dabar jau savaime suprantama atvykstančiųjų teirautis, ar jie viską valgo, ar nėra kam nors alergiški.