Nuo kitų metų keisis savivaldos įstatymas ir jame apibrėžtas seniūnijų statusas. Seniūnijos galės būti arba biudžetinės įstaigos, arba skyriai, kuriuose dirbs po kelis žmones. Šveicarijos seniūnija kreipėsi į rajono Savivaldybę su prašymu leisti įsteigti biudžetinę įstaigą, kuri galėtų vykdyti realią veiklą, užtikrintų vietos žmonių gerovę, spręstų iškilusias problemas, t. y. turėtų daugiau savivaldos galių.
Daugiau nei prieš 6 m. Jonavos r. seniūnijos yra sudariusios seniūnijų tarybą, kurioje aptaria aktualius savivaldai klausimus, diskutuoja apie būtinus pokyčius ir kryptis, kuriomis galėtų vystytis savivalda Lietuvoje. Sprendžiama, kokių šalių patirtį būtų galima pritaikyti mūsų rajone. Viena tokių šalių, kurioje puikiai veikia savivalda, yra Lenkija.
Neseniai rajono seniūnijų seniūnai lankėsi Punsko savivaldybėje. Kelionės įspūdžiais su „Alio Jonavos“ skaitytojais dalijasi Šveicarijos seniūnijos seniūnas Algirdas PAPLONSKIS ir Žeimių seniūnijos seniūnas Faustas PILIPAVIČIUS.
Aplankėme Lenkijoje esančią Punsko seniūniją. Joje gyvena apie 4400 gyventojų, tačiau savivalda, palyginti su mūsų seniūnijomis, skiriasi iš esmės. Lenkijoje – kitokia administracinė struktūra, nėra rajonų, o taip vadinamus valsčius sudaro seniūnijos. Seniūnas renkamas tiesioginiuose rinkimuose iš vietos žmonių, be partijų ar politikų daromos įtakos. Renkamas tas kandidatas, kuriuo tos seniūnijos gyventojai pasitiki ir tiki, kad jis gali nuveikti reikalingus darbus. Lenkijoje seniūnas turi kur kas didesnių įgaliojimų nei Lietuvoje.
Paprastai seniūnu tampa žmogus, sugebantis gerai tvarkyti seniūnijos ūkį. Pavyzdžiui, Punsko seniūnijos biudžetas yra 5 mln. eurų. Seniūnui yra pavaldūs vietos darželiai, mokyklos, vandentiekio, kitos komunalinės įmonės ir t. t. Kartu su seniūnu renkama 15 žmonių taryba.
Tarybą sudaro vietiniai žmonės, puikiai žinantys, kokios yra seniūnijos bėdos ir kokius darbus reikia atlikti. Tarybos nariai gauna tik simbolinį atlygį.
Tokia struktūra, kai valdymas ir problemų sprendimas eina iš „apačios“, o ne iš „viršaus“, puikiai pasiteisina, nes seniūnai ir seniūnijų tarybų nariai kur kas geriau žino, ko reikia jų seniūnijų žmonėms, nei valdininkai iš sostinės. Be to, Lenkijoje seniūnas ir jo pavaduotojas už savo veiksmus visiškai atsako savo turtu, o jų veiklą kontroliuoja ne tik įstatymai, bet ir vietos žmonės, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti geru seniūnų darbu.
Kaimuose seniūnams padeda seniūnaičiai-šaltyšiai, kurie yra tarpininkai tarp kaimų gyventojų ir seniūnų. Jie padeda organizuoti šventes, kalėdojimus, surenka žemės mokesčius, atlieka kitas svarbias kaimo žmonėms funkcijas.
Mus ypač sužavėjo savanoriška Priešgaisrinė tarnyba, skaičiuojanti jau 80 m. Žmonės, niekieno neverčiami, be jokio atlygio, susirenka ir vyksta gesinti gaisrų. Toks bendruomenės brandumas ir noras padėti vieni kitiems negali nežavėti.
Ne paslaptis, kad į Lietuvą viskas ateina iš Vakarų, todėl ir toliau turime iš jų mokytis. Tikimės, kad ateityje ir Lietuva pasirinks panašų savivaldos modelį kaip Lenkija. Tuomet seniūnijų žmonės, patys išsirinkę savo seniūną, turės visas teises reikalauti gerai dirbti jam pavestus darbus. Tik nuveikti darbai ir įgytas žmonių pasitikėjimas, o ne iš aukščiau nuleistas sprendimas lems, ar būsi perrinktas seniūnu kitai kadencijai.
