Kultūros centro Meno galerijoje atidaryta personalinė jonaviečio Eugenijaus Lugovojaus darbų paroda „Menas ir laisvė“. Ekspozicijoje – medžio raižiniai, ofortai, vyrauja istorinės, religinės, mitologinės temos.

Jonavietis, 1995 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijęs grafiko specialybę, savo kūriniais jau pasiekė JAV, Egipto, Irano, Turkijos, Japonijos, Australijos, Saudo Arabijos erdves ir kolekcininkų rinkinius. Prisimena, kad dar studijuojant akademijoje jo stiliui padėjo formuotis keturi garsūs dėstytojai – Leonas Ragauskas, Kazys Morkūnas, Antanas Kmieliauskas ir Mikalojus Vilutis. Pastarasis, beje, ir „kietas filosofas“, mėgęs studentams kartoti: „Ką nori, tą ir kurk.“ 1992 m. Eugenijus Adelaidės lietuvių bendruomenės konkursui pateikė savo grafikos darbą „Jonušas Radvila“ ir pelnė pagrindinį prizą. Gal nuo tada ir atėjo sėkmė, pripažinimas. Dar labiau vaizduotės ribas praplėtė priešdiplominės studentų kelionės įspūdžiai į Italiją. Apsilankė viduramžiais ir vėliau kūrusių dailininkų galerijose Venecijoje, Florencijoje, Neapolyje, Ravenoje, Pompėjoje, Romoje, Vatikane, o Austrijos mieste Lince „susitiko“ net su XVI–XVII a. garsiuoju tapytoju ir grafiku Albrechtu Diureriu. Kai kurie bičiuliai vėliau juokavo, kad jonavietis tyčia ar netyčia „pasisavina“ Diurerio braižą.

„Laisvė – sąlyginė sąvoka, tad ir kūrybos laisvė – daugiau darbuose. Stengiuosi ją reikšti ramiai, be destrukcijų, įtūžio, nes manau, kad menas turi būti ramus, sugeriantis visas problemas. Be to, laisvė kurti susieina su laisve matyti, tad ir jums paliekama asmeninio supratimo galimybė“, – vernisažo metu sakė autorius.

Vakaro pabaigoje pažadėjęs kasmet jonaviečius pakviesti į savo personalinę parodą, Eugenijus patikino, kad ir ateityje „kalbins“ savo ofortines stakles, vingiuos juodų ir baltų linijų, simbolizuojančių harmonijos begalybę, magiją, ieškos pusiausvyros tarp realizmo ir pasąmonės vaizdinių. Galbūt ne visi tai supras, ne visi pripažins. Pripažinimas esą ne vėju ateina. Antai Sezanas Paryžiuje vargo net 10 m., nutapė daugiau nei 300 paveikslų, kol galų gale sostinės elitas jį išvydo, priėmė. Jonava, žinia, ne Paryžius, čia užtenka kelių bičiulių, kurie kūrėją supranta ir palaiko.

Marius GLINSKAS

E. Lugovojus, padėkojęs bičiuliams už nuomones, pažadėjo kasmet Jonavoje parengti po parodą.

Valerijaus Buklajevo nuotr.