Susitikimą su žurnalistais, keliautojais Martynu Starkumi ir Vytaru Radzevičiumi, įvykusį praėjusią savaitę Kultūros centre, galima būtų pavadinti ne tik teatralizuotu dviejų šmaikštuolių kelionių reportažu, bet ir savotišku kelionių atpasakojimo, sudėto į dvi valandas, desertu. Jonaviečiai, atėję tą vakarą į didžiąją salę, nesigailėjo – tiek nuoširdumo, sveiko humoro ir kūrybinės saviraiškos veikia lyg puikūs antidepresantai nuo rudens darganose plūduriuojančių nuotaikų.

Prieš dešimt metų abu sumetė į krūvą savo kuprines ir pasakė: „Keliaukime verčiau į Afriką.“ Pradėjo nuo Maroko, nors toji išvyka panašėjo į šiek tiek lengvabūdišką avantiūrą. Mat prie Raudonosios jūros staiga vienas iš jų išgirdo žmonos, likusios Kaune, skambutį: „Grįžk, nes sandėliuke žiemai nėra malkų.“ Vėliau pasirodė, kad namiškiai atidarė ne tą sandėliuką. Nieko keisto, kad Sacharos dykumos klajokliai ne tik nežinojo, kur ta Lietuva, bet ir senų, nudrengtų automobilių kainų. Teko Vytarui savo mersedesą kupranugarių augintojams parduoti už 210 litų, nors tai sudarė 300 000 vietos valiutos vienetų. Dar keistesnė lietuviams pasirodė kelionė į tolesnę šalį – Mauritaniją. Ten muitines atstoja ant kelio užridentos statinės, iš kurių netikėtai išlenda muitininkai ir pradeda kažką savo kalba klausinėti. Mūsų vyrai nepasidavė, išmoko vietos dialektu atsakinėti, kad jie – iš Lietuvos ir kad važiuoja sostinės link.

Kitą kartą bičiuliai į Rytus patraukė vadinamuoju Šilko keliu – per Turkiją, Iraną, Indiją. Irane kaip svetimšaliams laimės nešėjams teko įsijungti į vietos vestuvininkų būrį ir... bučiuotis su ūsuotais jaunųjų artimaisiais. Tada keliautojai prisiminė posakį „Ko sėdi kaip pabučiuotas?“

Kiekvienoje šalyje – ne tik kitokios tradicijos, papročiai, bet ir savas humoro jausmas. Antai Australijoje sužinojo, kad netoli, tik... už 1000 km rytoj vyks rodeo – populiarios narsių vyrukų, jojančių ant bulių, varžybos. Kaip abudu rengėsi šiam pasirodymui ir kiek sekundžių pavyko išsilaikyti ant gyvulių nugaros, parodė ekstremalų nuotraukos, tačiau po kelių sekundžių žemėn nupuolusieji vis tiek triumfavo: jie, girdi, atstovavo Lietuvai atvirame Australijos rodeo čempionate.

O kaip abu įspūdingai atrodė su Vietname pasiūtais kostiumais! Martynas – su baltu, Vytaras – su žaliu. Kaip įspūdingai antrasis, sėdęs ant šiame krašte nepamainomo motorolerio (mokykloje teko pasėdėti tik ant mopedo, ir tai keleivio teisėmis), nurūko skersai įvairiomis transporto priemonėms perkrauta gatve! Čia negalima nei aprašyti, nei antrą kartą pamatyti, – reikia tik paklausyti. Žygis per gatvę nutrūktgalviui galvos nekainavo, bet teko nuo šaligatvio bortelio padaryti įspūdingą salto ir nukristi kaip nuo įsiutusio buliaus. „Kodėl taip padarei?“– nustebęs išsižiojo paslaugos teikėjas. „Matai, čia mus filmuoja“, – pasiteisino Vytaras.

Daug tų nuotykių, kuriuos keliautojai nuspalvino subtiliu humoru, autoironija. Turas po Lietuvą, sumanytas, kaip scenos šou, atrodo, irgi bus sėkmingas. „Keliaukite ir būsite sveikesni, sėkmingesni, kitaip pamatysite ne tik pasaulį, bet ir save“, – tokią žinutę savo pasirodymu atnešė abu jonaviečiams. Tik reikia kažkam pasiūlyti nutrūktgalvę idėją, o tam kitam, kaip mėgsta lietuviai, atsakyti: „Ne-e, nu tai jo!“

Marius GLINSKAS