Nuo spalio 6 d. Jonavoje šildyti pradėtos gydymo, slaugos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir bendrojo lavinimo mokyklos, o nuo spalio 10-osios buvo pradėtas kitų įstaigų ir įmonių, taip pat ir daugiabučių namų šildymas. Gyventojams įdomu, ar šilumos tiekėjai neprigalvos kokių nors „išradimų“ miestiečių nenaudai, ar labai teks paploninti pinigines. „Nesiryžtame savo namo renovuoti, nes kaimynai iš gretimo renovuoto namo pasakojo, kad žiemą kambariuose pernelyg šilta, esą tenka atidarinėti langus, šaldyti vaikus“, – pasakojo redakcijai Kosmonautų g. 22 daugiabučio gyventoja R. A.

Ar tikrai nebrangs šiluma ir ką daryti, norint „atsišaldyti“ renovuoto daugiabučio gyventojams, pasiteiravome AB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus Alfredo SADZEVIČIAUS.
Pirmiausia, anot bendrovės direktoriaus, ankstesne ar vėlesne sezono pradžia negalima kaltinti tiekėjų. Šildymui laiku pasiruošta, tad praėjusią savaitę šilumos srautas turėjo pasiekti ne tik mokymo įstaigas, ligonines, globos namus, bet ir mūsų butus. Paprastai sezonas prasideda apie spalio vidurį, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. „Užpernai, kiek prisimenu, šiluma plūstelėjo kiek vėliau, o vieną kartą „pakentėti“ teko net iki lapkričio 1 d., – pasakojo bendrovės direktorius A. Sadzevičius. – Pirmenybė, be abejo, teikiama nerenovuotiems namams, kuriuose gerokai vėsiau. Beje, jei namuose nėra automatinių nuorintuvų, viršutinių aukštų gyventojai savo radiatorius turėtų nuorinti patys. Išvykstantiems toliau tenka savo raktus patikėti kaimynams, giminaičiams.“
Šilumos kaina, anot direktoriaus, jau keletą metų iš eilės mąžta. Įmonė dabar turi tiek biokuro, kiek jo turėtų užtekti iki kitų metų antrojo ketvirčio. Įdomu, kad šiluma pas mus nuo 2012 m. pinga.
Pagal 2015 m. vidutinę kainą Jonava yra šešta tarp šalies savivaldybių.
A. Sadzevičius išvardijo tris pagrindines kainų mažėjimo priežastis: naudojame vietinį kurą, krenta dujų kaina, nebrangsta biokuras.
Tačiau dar labiau sumažinti kainų neleidžia mažėjantis šilumos poreikis. Vis mažiau stambių objektų, laukiančių centralizuotos šilumos – „Lidl“ ir „Norfos“ parduotuvės, būsimoji sporto arena. Be to, toliau vykstanti namų renovacija šilumos energijos sunaudojimą sumažino maždaug trečdaliu.
Dėl menkesnio šilumos vartojimo sumažėjusias pajamas įmonė turi padengti iš savo resursų. Taigi, atrodo, teks mažinti personalo gretas, nors šilumos tiekėjų atlyginimai tesudaro 10 proc. įmonės apyvartos.
Užsiminus apie šilumos perteklių renovuotuose namuose, bendrovės vadovas priminė, kad butus paprasčiausiai reikėtų dažniau vėdinti. Kai kurie žmonės jaučia šilumos perteklių, kai kurie – stygių. Dar ne viename miesto daugiabutyje nuo pat statybų pradžios nekeisti langai, sienose žiojėja plyšiai. Lengviau kažką keisti ten, kur įkurtos namų bendrijos. Gerai ir tose vietose, kur gyventojai įsigijo prie kiekvieno radiatoriaus prisukamus apskaitos prietaisus – daliklius. Tačiau ir šie idealaus komforto nesuteikia. Gali būti, kad už vėsesnės sienos kaimynas keiksnoja kaimyną: girdi, šiam šalta, tad ir pats bus priverstas daugiau šildytis, daugiau ir mokėti.
Paklaustas, kodėl šiluma Jonavoje kartais brangesnė, nei, tarkime, Kaune, direktorius paaiškino, kad Kaune, Klaipėdoje, kituose didmiesčiuose karšto vandens kaina vasarą būna mažesnė. Žiemą ten mokama daugiau nei pas mus. „Šitaip bent jau buvo. Kaip bus toliau, aš nežinau, nes, pavyzdžiui, „Kauno šilumos tinklai“ iš nepriklausomų tiekėjų nusipirko biokuru kūrenamas katilines, todėl kainos Kaune gali mažėti“, – teigė vadovas.
Šiluma būtina žmogaus gerai savijautai, užtikrina sveikatą ir komfortą. Džiugu, anot bendrovės direktoriaus, kad vis mažiau gyventojų renka parašus, jog šiluma juos pasiektų, tarkime, tik nuo lapkričio vidurio – neva dar nėra šalta. „Prabėga mėnuo, ir, žiūrėk, susirgę tie patys žmonės renka parašus, kad jau įjungtume šildymą. Tokie veiksmai, be abejo, teisėti, bet nelabai protingi. Vėsesniam namui sušildyti reikia daugiau šilumos.“

Matas PACEVIČIUS