Negalia atima žmogaus galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime ir lygiomis teisėmis bendrauti su sveikaisiais bendruomenės nariais. Dėl riboto mobilumo mažėja kontaktas su išoriniu pasauliu. Neįgaliųjų socialinės integracijos politika pastaraisiais metais kryptingai keitėsi. Šiuo metu dėmesys kreipiamas ne tik šalpų skyrimui, kaip vienintelei paramos priemonei, bet ir pačių neįgaliųjų gebėjimui pritapti visuomenėje, savarankiškumo ugdymui.
Siekdamas įgyvendinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją ir skatinti mobilumą, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras kartu su partneriais iš Suomijos ir Švedijos rugsėjo 18–24 d. pradėjo vykdyti Nordplus Adult projektą „We can do more“ (Kartu mes galime daugiau). Projekto trukmė – vieneri metai. Šio projekto tikslas – dalytis gerąja šalių patirtimi, kuri suteiktų galimybę sukurti metodiką, leidžiančią integruoti asmenis su proto ir psichine negalia į visuomenę. Projekto dalyviai yra ne tik organizacijų darbuotojai, bet ir patys įstaigų klientai.
Į Suomiją iš Neįgaliųjų veiklos centro išvyko viena šios centro lankytoja, gyventojas ir du darbuotojai. Tai buvo ne tik pirmoji Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro klientų kelionė į užsienį, bet ir pirmasis skrydis lėktuvu. Projekto partnerė, organizacija „Savas“, kuri teikia paslaugas proto ir psichinę negalią turintiems asmenims, Suomijoje organizavo išvykas į socialines įstaigas, rengė susitikimus su darbuotojais, kurie prižiūri negalią turinčius žmones. Kelionės metu aplankytos įvairios įstaigos Kuopio mieste: Toimi fondas, Kirkonsalmi, Marjahaka, Sarkiniemi, Savolanniemi, Veeruska, Rahkapuisto, Vaalijala reabilitacijos centrai ir kitos organizacijos, kuriose buvo stebimas kolegų darbas, dalijamasi darbo patirtimi ir idėjomis.
Teikiamų paslaugų sistema Suomijoje yra labai panaši į Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro ir jo struktūrinio padalinio „Gyvenimo namai“. Šios paslaugos sudarytos iš dviejų dalių. Viena yra skirta proto ir psichinę negalią turinčių žmonių užimtumui, kita – gyvenamajai aplinkai. Suomijoje proto negalią turintys asmenys dažnai gyvena šeimose arba grupinio gyvenimo namuose, kurie yra puiki alternatyva didelėms uždaroms institucijoms. Aplankytose įstaigose gyvena apie 15 gyventojų. Sužavėjo negaliųjų rankdarbių parduotuvė, kurioje galima rasti rankų darbo žaislų, rankšluostukų, įvairių papuošalų, muilo ir kitų daiktų. Šiems darbams pagaminti dažnai naudojamos medžiagos, kurios yra prikeliamos naujam gyvenimui.
Išvykos metu projekto dalyviai gilinosi į neįgaliųjų teisių, jų integracijos į visuomenę, darbo metodų ir kitus aspektus. Visiems projekto dalyviams buvo suteikta galimybė išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti organizacijų vykdomuose užsiėmimuose – šokių bei muzikos pamokose, dailės terapijose, relaksaciniuose ir sensoriniuose kambariuose, klientų susirinkimuose, dviračių važiavimo pamokoje. Šis susitikimas Suomijoje visiems dalyvavusiems paliko neišdildomų įspūdžių. Šalių patirties mainai įkvėpė pokyčiams, kuriuos norisi pritaikyti savo organizacijoje – sukurti naujų priemonių, sugalvoti naujų užsiėmimų, bendradarbiauti su kitų šalių kolegomis.
Negalia dar nereiškia prastos gyvenimo kokybės. Nepaisant ligos, žmogus gali būti savarankiškas, judėti, dirbti mėgstamą darbą ir turėti draugų visame pasaulyje. Šiuo metu intensyviai planuojama tolimesnė projekto veikla, kad joje dalyvautų kuo daugiau negalią turinčių asmenų.
Viktorija JUŠKAITĖ
