Socialinis darbuotojas – tai daugiau nei profesija. O jeigu profesija, tuomet ji – išskirtinė, nes reikalauja ne tik profesionalumo, psichologijos žinių, bendravimo įgūdžių, bet ir gebėjimo atjausti, suprasti, atsidurti kito žmogaus „kailyje“. Įvairiose rajono biudžetinėse įstaigose šiuo metu dirba per 100 socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, dar bent trečdalis tiek darbuojasi nevyriausybinėse organizacijose.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena nuo 2004 m. kasmet švenčiama rugsėjo 27-ąją. Ji siejama su šv. Vincento Pauliečio, kuris laikomas socialinio darbo pradininku, vardu. Mūsų rajono socialiniai darbuotojai savo profesinę šventę paminėjo kiek anksčiau – praėjusio penktadienio popietę. Į Kultūros centro mažąją salę susirinkusių šios kilnios, jautrios, be galo atsakingos profesijos atstovų pasveikinti atvyko Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, mero pavaduotojas Eugenijus Sabutis, Savivaldybės tarybos Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė. Tądien mūsų rajono socialiniams darbuotojams buvo skirti patys gražiausi žiedai, nuoširdžiausia padėka už rūpestį ir šilumą likimo nuskriaustiems, laikinų sunkumų ištiktiems žmonėms.

Socialiniai darbuotojai pirmieji turi atlaikyti nusivylusių, kartais net agresyviai nusiteikusių piliečių spaudimą. Jie ne taip dažnai išgirsta gražų lietuvišką žodį „ačiū“. Socialinis darbas yra sunkiai išmatuojamas, gal dėl to ir neįvertintas. Šį darbą dažniausiai dirba moterys: jos yra kantresnės, moka užjausti, nuraminti, laiku pasakyti gerą žodį.

Premjeras, sveikindamas rajono socialinius darbuotojus, taip pat akcentavo, kad šie žmonės atlieka ypač svarbią misiją, deja, jų darbas iki šiol nėra tinkamai įvertintas. Bėda ta, sakė Vyriausybės vadovas, kad mes dar neturime brandžios visuomenės, per silpna savanorystė, nepakankamas dialogas tarp visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų.

Premjeras įteikė kelias padėkas rajono socialiniams darbuotojams. Vieną jų – Ruklos „Carito“ savanorei Pranciškai Usonienei, kuri jau 20 m. pasiaukojamai savanoriauja šioje organizacijoje, kasdien gamina maistą tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pasirūpinti savimi. Darbuojasi tyliai ir iš širdies: kitaip ji negali. Ruklos „Carito“ vadovė Virginija Noreikienė ne kartą yra sakiusi, kad be Pranutės ji būtų tarsi be rankų. Mielai Pranutei, kaip kad ją visi vadina Rukloje, tai buvo bene pirmasis toks oficialus jos darbo įvertinimas, dėl to ji jautėsi kiek nejaukiai. Ir, kaip kad pati sakė, „ne visai savo rogėse“. Beje, lapkritį Pranutė paminės ir gražų asmeninį 85 m. jubiliejų.

Už didžiules pastangas teikiant pagalbą sutrikusio intelekto žmonėms, sąžiningą ir nuoširdų darbą, atsidavimą, širdies šilumą, gebėjimą išklausyti, atjausti premjero padėka įteikta Olgai Traskauskienei, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Jonavos viltis“ tarybos pirmininkei. Vyriausybės vadovas padėka apdovanojo ir Socialinių paslaugų centro direktorę Valentiną Bereznają-Demidenko, dar viena padėka įteikta ir Jonavos globos namų direktorei Daliai Astrauskienei.

Susisiekimo ministras R. Sinkevičius už savanorišką tarnystę artimam, gėrio ir meilės skleidimą aplinkiniams, už nuoširdų darbą su vaikais padėkas įteikė Ruklos vaikų dienos centre besidarbuojančioms seserims vienuolėms Loretai Ilekytei ir Simonai Laimai Karaškaitei. Ministras padėkas įteikė ir labdaros ir paramos fondo „Gerumo sparnai“ vadovei Loretai Velch ir Jonavos vaikų globos namų vyr. socialinei darbuotojai Rasai Skurdauskaitei. Dar 27 socialiniai darbuotojai buvo pagerbti rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus padėkomis.

Drauge su socialiniais darbuotojais panirdama į Justinos Sakalytės ir jos grupės nenuilstamą džiazo ritmų sūkurį, nejučia prisiminiau A. de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“. Lapė Mažajam princui atskleidė didžiulę paslaptį: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis...

Laima RINKEVIČIŪTĖ