Gana vėsoką rugsėjo 21 dienos rytmetį Upninkų pagrindinės mokyklos mokiniai, lydimi kūno kultūros mokytojos Laimos Pabriežienės ir mokyklos direktorės Danguolės Vasiliauskienės išsiruošė į dviračių žygį Šventosios pakrantėmis. Šis žygis yra skirtas Europos judriosios savaitės paminėjimui, vykdomas pagal mokyklos metų socializacijos projektą „Gimtinės takais“.

Prie mokyklos susirinkusius dviratininkus instruktavo mokyklos direktorė apie saugų elgesį kelyje ir papasakojo apie vykdomą projektą bei jo tikslus. Jaunieji dviratininkai apsuko bandomąjį ratą per Upninkų miestelį, sukeldami vietos gyventojų susidomėjimą mokinių vykdoma akcija. Vėliau, lydimi palaikančių personalo darbuotojų, išriedėjo numatytu maršrutu. Pirmoji kliūtis dviratininkų kelyje – nusileidimas nuo Upninkų kalno, visi, sėkmingai įveikę šią kliūtį, įvažiavo į senąjį Upninkų kaimą prie Šventosios upės. Mokiniai važiavo Pakalnės gatve, kur, baigiantis gatvei, už Upninkų kaimo, prie Šventosios, yra pelkė, kurią vadino „akimi“, kaip pasakoja senoliai, bėgdami švedai daugiau kaip prieš 300 metų paskandino pelkėje patranką ir statinę aukso, deja, aukso taip niekas iki šiol ir nerado, taigi dviratininkai čia ir nesustojo.

Pravažiavus Upninkų kaimą, kelias nelepino, į Vareikių kaimą vedė žvyrkelis su daug duobučių. Buvo tikras dviratininkų išbandymas: kalniukas – pakalnė, ir vėl tas pats. Mokiniai pravažiavo Dagilionių pilkapius, esančius Šventosios upės kairiajame krante, prie kelio į Vareikius, apie juos direktorė mokiniams papasakojo prie mokyklos, dabar atpažinti pilkapius yra sunku – stypso tik paminklinis akmuo, o užrašas jau seniai nuplėštas. Dviratininkai užsuko pailsėti prie vadinamo „Ikso“, kur pasitiko netolimos praeities liudininkai – buvusios statybos tresto poilsiavietės griuvėsiai. Padūsavę ir apgailestavę dėl griaunančių žmogaus rankų, keliautojai leidosi tolyn.

Pagaliau dviratininkai pasiekė kelionės tikslą – Matelio rėvą, kur įsikūrė stovyklavietėje prie Šventosios skardžių. Visi žavėjosi nepakartojamais gamtos vaizdais prie Šventosios skardžių, kur vasarą savo lizdelius įsirengia urvinės kregždutės. Vaikai, paraginti mokytojų, kūrė laužą, ruošė turistinius pietus, dengė stalą. Nuvažiavus 14 km, valgyti norėjosi. Taigi turistai ant laužo kepė ne tik dešreles, bet ir obuolius, surastus grybus.

Kelionė atgal neprailgo. Nuvažiavę 28 km Šventosios pakrantėmis, dviratininkai sugrįžo į mokyklą. Čia kiekvieno mokinio laukė padėka už dalyvavimą žygyje ir asmeninė dovanėlė. Dviračių žygio dalyviai parinktu maršrutu ir patirtais kelionės įspūdžiais liko patenkinti.

– Daugiau tokių žygių! – sakė vaikai.

Mokytojai stebėjosi vaikų draugiškumu, pagalba vienas kitam žygyje.

Upninkų pagrindinės mokyklos direktorė

Danguolė VASILIAUSKIENĖ