Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Rajono naujienos

Ūkininkai turi laikytis gerosios agrotechnikos reikalavimų

Pirmadienis, 19 September 2016 16:02 Parašė 

„Alio Jonavos“ redakciją pasiekė signalas, kad netoli vienos rajono gyvenvietės pilamos kiaulių srutos, iš kurių šiltomis dienomis sklinda nemalonus kvapas. „Ar galima kaltininkus nubausti? Jei galima, tai kaip tai įrodyti?“ – klausė skaitytojas telefonu.

Su tokiu klausimu kreipėmės į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Jonavos skyrių. Buvo atsakyta: „Nubausti dėl dvoko galima, tačiau šitai įrodyti – nelengva. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše nurodyta, kad laukuose draudžiama skleisti mėšlą ir srutas nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Į mūsų įstaigą rajono gyventojai dėl ne laiku pilamų srutų ar mėšlo ir dėl to atsirandančio dvoko nesikreipė“.

Daugiau informacijos suteikė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos agentūros inspektoriai. Anot jų, vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, mėšlą laukuose skleisti ir srutas pilti išties draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d, tačiau kartais, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas, aplinkos ar žemės ūkio ministrų įsakymu padaroma išimtis, kadangi organines trąšas draudžiama skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Taip pat mėšlą ar srutas draudžiama skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Taip pat reikalavimuose nurodyta, kad draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Jei gaunamas skundas dėl dvoko, specialistai, nuvykę į vietą, pagal uoslę nustato dvoko pobūdį ir kaltininką įspėja ar net nubaudžia. Jei dvoką skleidžia Kaimo plėtros programų dalyvis, jam paramos dydis iš pradžių mažinamas 1 proc., antrą kartą – iki 15 proc., o jei pažeidimas kartojasi, veiksmas gali būti traktuojamas kaip tyčinis. Vilniuje jau veikia naujoji Kvapų tyrimų laboratorija, kuri yra aprūpinta naujausia kvapų tyrimų aparatūra, todėl ją galima pasitelkti laukų teršėjams sudrausminti.

Anot Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovės Jonavos rajono savivaldai Marytės Gritėnienės, srutos, kaip ir mėšlas, yra vertingos organinės trąšos, turinčios daug azoto, fosforo, iki 80 proc. augalams reikalingo kalio. Nestinga jose ir kalcio, magnio, geležies, sieros. Be to, mėšlas pagerina dirvožemio savybes. Tačiau, specialistės žodžiais, žemdirbiams privalu laikytis gerosios agrotechnikos reikalavimų: rudenį mėšlas turi būti sukraunamas į specialias rietuves, be to, išvežtą mėšlą būtina per 24 valandas aparti, nepilti, nekratyti daugiau nei leidžiama į vieną ploto vienetą. Kadangi pievų, ganyklų neaparsi, todėl čia skystas mėšlas įterpiamas tik specialia įranga dukart per metus, pavasarį ir rudenį, per 3–4 savaites.

Jei žemdirbys užmiršo šiuos reikalavimus arba jų paprasčiausiai nepaiso, anot M. Gritėnienės, vertėtų prisiminti nors geros kaimynystės principus. O jie išties paprasti: pavyzdžiui, kelis kartus per savaitę pasikalbėti su kaimynu apie ūkio darbus, jų seką, srutas vežioti sandariu srutovežiu, nebarstyti mėšlo ant bendro naudojimo keliuko, tręšti tuomet, kai vėjas nepučia į gyvenvietę ar kaimyno sodybą, bent jau per 50 m aplenkti šulinius ir pan.

Specialistė įsitikinusi, kad dirvos ar pievų tręšimas organinėmis trąšomis yra itin atsakingas, neretai ir kaimynų kantrybę išbandantis darbas.

Matas PACEVIČIUS

Web Analytics