Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Tėveliai, kur jūs?! (Skaitytojai rašo)

Trečiadienis, 17 August 2016 13:30 Parašė 

Ilgai ir kantriai tylėjau, bet daugiau tylėti nebegaliu. Gyvenu J. Ralio g. 12 namo antrame aukšte. Vasaros šiluma į daugiabučių kiemus privilioja daug vaikų. Ne išimtis ir mūsų kiemas. Gera ir gražu, kai vaikai, prižiūrimi suaugusių, žaidžia šalia namų esančiose žaidimų aikštelėse. Vieni kapstosi dėžėse esančiame smėlyje, kitus masina kieme įrengtos laipynės ir sūpynės. Deja, didžioji dauguma vaikų nemoka gražiai bendrauti, kalbėtis, žaisti. Jie stumdosi, rėkauja, be to, pasisėdėti ant suoliukų ateina ir paaugliai, kurie, nevengdami viešumos, garsiai dalijasi dienos įspūdžiais, pagražindami juos riebiais keiksmažodžiais. Tenka užsidaryti visus langus. Tada šiek tiek tyliau, bet po kurio laiko darosi tvanku ir vėl tenka juos praverti. Kalbėjau su kaimynais – visus kamuoja ta pati problema.

Teisingai tautos patarlė sako: „Vaikai – vanagai, be tėvų negerai.“ Manau, jog būtent tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikais, kad jie kaimynams nekeltų nepatogumų ir netriukšmautų ramybės metu, tačiau nemačiau nei mamos, nei tėvo pasidominčių, ką veikia jų atžalos.

Prieš porą metų parašėme gražų laišką merui Mindaugui Sinkevičiui. Ačiū jam ir architektei Vaidai už įrengtą žaidimų aikštelę ir gražėjančią Jonavą. O kiek kovota, kol jaunoji karta išmoko gerbti ir mylėti šiuos žaidimus. Laužė, daužė, o tėvams – nė motais.

Nupirkome anūkėlei gražią katytę, o ji mėgsta ant palangės pasėdėti. Taigi vieną dieną išgirdau veriantį katytės klyksmą. Pasirodo, vienas tėtis nepilnamečiam sūnui parvežė šratinį šautuvą, kuris ir buvo išbandytas. Į policiją nesikreipėme, pagailėjome doros ir geros močiutės.

Verdiktas toks: „Šiandien – į katytę, rytoj...“

Noriu Jus, gerbiami Tėveliai (kol kas rašau didžiąja raide), įspėti – prižiūrėkite savo vaikus, nes ką užauginsite, tą ir turėsite.

Benedikta GRIGALIŪNIENĖ

Mokytoja pensininkė