Rajono kultūrinis gyvenimas priklauso nuo to, kokių iniciatyvų imasi šios srities specialistai. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka Jonavos kultūros centras (JKC), kurio pavaldume yra dešimt filialų kaimiškose vietovėse. Apie nuveiktus darbus, ateities planus bei renginius mintimis dalijasi JKC direktorius Sergejus Jefimenka.
Svarbiausios šventės
Kultūros centre retai kada negirdėti šurmulio – viena kitą vejasi šventės, organizuojami renginiai, skamba koncertai ir t. t. Ką tik nuaidėjo gerų emocijų palikęs Vasario 16-osios progai skirtas vakaras, tulpėmis pražydo sueiga, kurioje Metų jonavietėmis tituluotos veikliausios moterys, čia pat – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos šventė, kurioje savo naujas programas pristatys mūsų rajono meno mėgėjų kolektyvai. Laikas nesustoja nė vienai akimirkai.
Pasak S. Jefimenkos, šiuo metu jau ruošiamasi Joninėms ir Miesto šventei. Atrodytų, birželis ir rugpjūtis dar toli, tačiau reikia iš anksto viską smulkiai suplanuoti, o svarbiausia – suderinti kolektyvus, kurie pamalonins mūsų žiūrovą. Su kai kuriais atlikėjais jau pasirašytos sutartys, užtikrinančios koncertinę dalį. Tiesa, kas koncertuos didžiųjų švenčių metu, direktorius sako nenorįs viešinti, tačiau, jo žodžiais tariant, „tikrai pamatysime respublikinio lygio, rimtų žvaigždžių pasirodymą“.
Šiemet Jonavos gimtadienio šventę planuojama surengti rugpjūčio pradžioje. Bet, anot pašnekovo, kitais metais, tikėtina, Jonavos miestui skirtas renginys vyks rugsėjo mėnesį. Tokius pokyčius diktuoja aplinkybės. Mat, rugpjūtis – atostogų metas kultūros darbuotojams, tad atsiranda keblumų, organizuojant grandiozinius renginius. Bet tai palikime ateičiai.
„Šių metų Jonavos šventė tęsis visą savaitę. Kiekvieną dieną jonaviečiai galės pasirinkti koncertą pagal savo skonį, nes skambės džiazo, vokalinių ansamblių, liaudies, armonikierių, kitokia muzika. Kiekvienas žiūrovas tikrai ras jam patinkantį stilių ir vakarą galės praleisti malonioje aplinkoje. O sekmadienį nuskambės Pažaislio arba klasikinės muzikos koncertas. Jau deriname profesionalių atlikėjų dalyvavimą, tariamės ir su Pažaislio festivalio organizatoriais, ir su Linu Adomaičiu. Miesto šventės uždarymo renginį ketiname surengti po atviru dangumi. Žinoma, jei gamta pašykštės gero oro, teks persikelti į Kultūros centro Didžiąją salę“,–supažindino JKC direktorius.
Naujovė Ramybės skvere
Nemažai renginių vyksta Ramybės skvere, nes šioji erdvė yra labai patogi ir žiūrovams, ir renginių organizatoriams. Kiekvieną kartą skvero teritorijoje reikėdavo sumontuoti sceną, paskui ją išardyti. Taigi, S. Jefimenkos teigimu, Ramybės skvere labai norėjosi stacionarios, nuo lietaus saugančios scenos. Atrodo, ledai pajudėjo. JKC jau turi finansavimą ir pradės viešųjų pirkimų procedūrą.
„Labai norėtume naują įrenginį turėti iki sezono pradžios. Ir mums lengviau visą aparatūrą atsigabenti, ir žiūrovams nereikėtų keliauti iki Joninių slėnio – galėtų čia pat mėgautis muzika, spektakliais ar kitokiais reginiais. Scenos įrengimas Ramybės skvere – labai geras sprendimas. Tai erdvė, kurioje savo temines sueigas galėtų organizuoti įvairios įstaigos, pavyzdžiui, mokyklos, biblioteka, Socialinių paslaugų centras, kitos“, – patikino JKC direktorius.
Stacionari scena Jonavos centre – dar vienas kriterijus, suteikiantis teigiamų įvertinimų miesto plėtros fone ir sudarantis geresnes sąlygas kultūrinio gyvenimo puoselėjimui.
Papildo vieni kitus
Prieš kelerius metus prie Kultūros centro buvo prijungti Krašto muziejus ir Savivaldybės teatras. Toks rajono valdžios sprendimas anuomet sulaukė nemažai kritikos. JKC vadovo teigimu, šiandienė situacija liudija, kad tokie pokyčiai buvo teisingi.
„Mes papildome vieni kitus. Sakykime, mūsų režisieriai visada padeda Krašto muziejui suorganizuoti renginius, pasiūlyti įvairesnių scenarijų, reikalui esant, pravesti šventes. Ir atvirkščiai – kraštotyrininkai veda edukacijas, mes labai vertiname jų etnokultūros žinias ir pagalbą. Pavyzdžiui, Užgavėnių šventei Krašto muziejaus kolektyvas gamino kaukes. Džiaugiamės nauja ir labai patrauklia edukacijos klase. Edukatorė Rasa Libienė veda net 23 kultūros paso edukacijas. To, ką vaikai patiria muziejuje, nė viena istorijos pamoka neduos. Manau, nerastume mokyklos, kurios ugdytiniai nebūtų dalyvavę mokymuose, kaip nulieti žvakę, nubraukti linus, suprasti lino kelią iki drobės, išmarginti kiaušinius, susipažinti su mūsų tautos praeitimi ir jos papročiais“, – pasakojo S. Jefimenka.
Vadovas geru žodžiu atsiliepia ir apie antrą padalinį – Teatro skyrių, kuriantį scenarijų respublikinei negalią turinčių vaikų sueigai „Lygybės medis“. „Tiek DEK, tiek ir „Lygybės medžio“ tradicijas perėmėme iš buvusio Savivaldybės teatro ir jas tęsiame. Kultūros centro specialistai prisijungia prie šios šventės ir teatralams padeda ją kokybiškai pravesti. Taigi dar kartą sakau: mes papildome vieni kitus ir džiaugiamės sėkme. Patogiau ir pačiai teatro bendruomenei. Jeigu anksčiau reikėdavo sukti galvą dėl scenos, prašyti kultūros centro operatorių, mūsų specialistų, kad padėtų, tai dabar dirbame viena ranka – viskas vietoje“, – pabrėžė JKC direktorius.
Kultūros baro vadovas atkreipė dėmesį į Teatro skyriaus aktyvią veiklą ir naujas kūrybines paieškas. Netrukus Jonavos teatralai, vadovaujami vilniečio režisieriaus .... pakvies žiūrovus į spektaklį „Ekskursija“, kuriame kiekvienas atėjusysis taps vaidinimo dalimi – su grupe žiūrovų keliaus per kultūros centro erdves, pakils ant pastato stogo ir čia įsijaus į aktorių pasakojamas gyvenimiškas istorijas. Beje, pasakotojai pateiks įvairių prisiminimų iš vienuolio, kareivio, būrėjo ar duonos kepėjo patirties. Pasak S. Jefimenkos, tai būsiąs jautrus, šiuolaikiškas spektaklis, nepaliksiantis abejingų.
Filialų veikla
Kaimo seniūnijose veikiančių Kultūros centro filialų veikla labai priklauso nuo pačių vadovų sumanumo bei kūrybinės energijos, nes jie kuria planus, buria kolektyvus, organizuoja renginius ir t. t. Anot direktoriaus, „nesinori lįsti į įų daržą“, kadangi
vadovai geriausiai žino vietos gyventojų pomėgius ir ten įsitvirtinusias tradicijas. Pavyzdžiui, Ruklos bei Panoterių kraštuose veikia dramos būreliai, taip puoselėjamas teatro žanras. Kulvoje tradiciniu tapo vestuvių muzikantų konkursas, sulaukiantys gausaus dalyvių skaičiaus iš visos Lietuvos. Šveicarijos kultūrnešiai dėmesį telkia kulinarijos paveldui – organizuoja cepelinų virimo varžytuves, Čičinai kiekvienais metais surengia poezijos ir muzikos vakarą „Laiškai rudeniui“, Upninkai nepamiršta smagių Mykolinių ir t. t.
„Jonavos kultūros centras padeda filialams aparatūra ar teikia kitokią pagalbą. Dažniausiai jie bendrauja su seniūnijomis bei bendruomenėmis. Masinių renginių metu, tokių kaip Derliaus ar Miesto šventės Jonavoje, filialai pristato savo kolektyvus – ansamblius, kapelas, individualius muzikantus. Vis labiau populiarėja konkursas „Trenk polkutę“, kasmet organizuojamas vis kitoje seniūnijoje. Tradicinės varžytuvės skatina visus meno mėgėjus pasitempti, kuo geriau pasirodyti ir pajusti šventinę nuotaiką“, – samprotavo S. Jefimenka.
JKC direktorius atkreipė dėmesį, kad jau prasidėjo kolektyvų atranka į Respublikinę dainų šventę, tad laukia dideli paruošiamieji darbai. Anot pašnekovo, visada džiugina KC šokių kolektyvas „Varūna“ (vadovės Rita Pilypienė ir Gerda Mykolaitienė), vokalinis ansamblis „Presto“, vadovaujamas Solveigos Maslauskaitės. Šiuo metu buriamas linijinių šokių kolektyvas. S. Jefimenkos teigimu, linijiniai šokiai vis labiau populiarėja, o Palangoje rengiamas festivalis „Aksomas“ sulaukia ne tik gausaus skaičiaus dalyvių, bet ir didžiulio žiūrovų susidomėjimo.
„Filialai bendradarbiauja, vieni pas kitus koncertuoja, drauge organizuoja stovyklas mažiesiems vietos gyventojams, – dalijosi mintimis JKC direktorius. – Mūsų Meno galerijoje pristatomi dailininkų darbai, tad viena paroda keičia kitą. Malonu, kad Krašto muziejuje baigtos restauruoti buvusios arklidės, kur naująją erdvę išnaudosime galbūt virtualioms parodoms, šiuolaikiškiems renginiams.“
Irena BŪTĖNAITĖ
