Vaivadiškių kaimo (Bukonių sen.) seniūnaičio Jono Stundžio iniciatyva suorganizuota Užgavėnių šventė paliko gerų emocijų ir vaivadiškiečiams, ir Širviuose įsikūrusiems gyventojams. Aktyvus žmogus stengiasi į visų namus atnešti geros nuotaikos, pakalbinti atokiau gyvenančius sodiečius ir savo sumanymais jiems priminti gilias kultūrines tradicijas.
Seniūnaičio manymu, pavasario laukia visi, tačiau šilumos ir saulės labiausiai reikia kaimiečiams, nes nuo oro sąlygų priklauso lauko darbų pradžia.
„Užgavėnės – ne tik blynų kepimas ir valgymas, bet ir žiemos išvarymas. Nors šiemet žiema ir negąsdino speigais, bet ji turi užleisti vietą pavasario saulutei, kad greičiau pradėtų krautis pumpurai, sužaliuotų laukai, pailgėtų dienos – kai daugiau šviesos už lango, tai ir širdžiai smagiau. Užgavėnės – tinkamiausia proga parodyti žiemai kelią trauktis, o kaimo žmogui – paįvairinti monotonišką kasdienybę. Juk tai didžiulė visos bendruomenės šventė, kai gali pokštauti, linksmintis, „užsigavėti“ ir valgyti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą“,– šmaikštauja seniūnaitis.
Šventės dieną organizatorius, pasikinkęs arkliuką, sušaukęs pulką persirengėlių, su visa svita suko į atokiausias sodybas palabinti vietos žmonių. Šeimininkai, išgirdę muziką, skubėjo atkelti vartelius ir pakviesti svetelius į trobą, kur garavo skanūs blynai ir karšta arbata, nes vaišingumas – ne tik lietuvio charakterio bruožas, bet ir Užgavėnių tradicija.
Pasak seniūnaičio, smagu, kad yra entuziastų, nepamirštančių lietuvių papročių, palaikančių ir pritariančių jo idėjai bei kartu aplankiusių Širvių ir Vaivadiškių kaimuose gyvenančius žmones.
„Labai dėkoju nuostabiai komandai – Daivai, Ramintai, Arūnui, Modestai, kuri savo melodijomis kėlė nuotaiką ir linksmino kaimiečius. Dėkui ir visiems kiemų šeimininkams, maloniai mus pasitikusiems, bendravusiems, pasidalinusiems jaunystės prisiminimais apie Užgavėnių šventimą. Iš širdies dėkojame Julei už kvapnią kavą ir skanius šventinius pietus, kuriais vaišino visą persirengėlių pulką“, – dėkojo aktyvus, Užgavėnių tradicijų nepamirštantis J. Stundys.
O kaimo žmonės džiaugiasi, turėdami tokį seniūnaitį. Jų žodžiais tariant, „pasikalbėjus su Jonu, ir ligos pasimiršta, ir gyvenimas pagražėja.“
X X X
Užgavėnės švenčiamos likus septynioms savaitėms iki Velykų. Seniau šventė buvo skiriama ne tik žiemai, bet ir negandoms, bėdoms, nelaimėms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Buvo tikima, kad tądien negalima sunkiai dirbti, nes visus metus neturėsi poilsio, o darbų padaryti iki galo taip ir nepavyks.
Užgavėnių dieną būdavo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokį derlių duos žemė: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs, o jeigu kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.
Irena BŪTĖNAITĖ
J. Stundžio nuotraukos.
