Paskelbtas Laisvalaikis

Krašto metraštis: negirdėjai – išgirsk, žinojai – prisimink

Ketvirtadienis, 26 January 2023 15:11 Parašė 

Praėjusių metų pabaigoje išleistame 2-ame (16)  Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštyje „Taurosta“ publikuojama medžiaga kviečia atsigręžti į svarbiausius rajono įvykius, iš arčiau susipažinti su jubiliatais, prisiminti Išėjusiuosius. Žurnale gausu įvairios informacijos, svarbios kiekvienam smalsiam gyventojui. Pasklaidykime leidinio puslapius ir pažvelkime į straipsnių turinį.

Įspūdingi renginiai

Skyriuje „Datos ir žmonės“ publikuojamuose straipsniuose  sugrįžtama į svarbiausius renginius, kuriuos pernai organizavo Jonavos kultūros centras (JKC) ir Viešoji biblioteka.

JKC direktoriaus pavaduotojos Jurgitos Serapinės įžvalgose sudėlioti pagrindiniai festivalio „Vasara Jonavoje 2022“, vykusio nuo gegužės mėnesio iki rugpjūčio pabaigos, akcentai. Jo metu jonaviečiams pristatyta 11 renginių, kurių programoje nuskambėjo 37 koncertai, 23 edukaciniai užsiėmimai, miestiečiai pakviesti į įdomias veiklas.

Publikacijoje prisimenamas savo tradicijas turintis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“, vykęs jau dvyliktą kartą ir išsiskyręs dalyvių gausa (400). Daugelio dėmesį patraukė savo šalies muzikinę įvairovę atskleidęs Estijos „Jogevos“ kamerinis choras bei Sakartvelo respublikos Zugdidi savivaldybės folkloro ansamblis „Odoia“. Būtent paskutinę gegužės savaitę, šventės įkarštyje, dangus nepagailėjo lietaus, o oro temperatūra visai nepriminė arėjančios vasaros. Tad svečiams, atvykusiems iš tolimo Sakartvelo, Jonavos parduotuvėse teko ieškoti šiltesnių drabužių.

Publikacijoje „Šventėje pagerintas Lietuvos rekordas“ prisimenamos Joninės, kuriose iškilusi įspūdingo dydžio – 5 m 32 cm – kupolė pripažinta Lietuvos rekordininke. Leidinyje žvelgiama į tęstinį JKC projektą „Respublikinė sutartinių šventė „Sutarysma“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, kitoje medžiagoje pasakojama apie jonaviečių kasmet laukiamą Miesto šventę.  

Viešosios bibliotekos kultūrinių veiklų organizatorė Kristina Jaskūnienė dalijasi prisiminimais apie visą vasarą trukusius Vasarotojų akademijos užsiėmimus mažiems ir dideliems jonaviečiams. Kaip teigia autorė, įvyko 13 susitikimų, sulaukta 800 vaikų ir per 200 suaugusiųjų.

Brandus kūrybinis kelias

Rubrikoje „Jubiliejai“ pateikiama daug biografijos žinių apie 60-metį minėjusį rašytoją, menotyrininką, Vidmantą Jankauską, kuris, baigęs žurnalistikos studijas, kelerius metus dirbo „Jonavos balso“ redakcijoje.

Apie buvusį kolegą straipsnyje „Ko nenusinešė laikas“ prisiminimais dalijasi ne tik buvusi jo kolegė, žurnalistė Laima Slovikienė, bet ir buvę dėstytojai, profesoriai, kurso draugai, redaktoriai, Vidmanto kraštiečiai kupiškėnai.

Visų prisiminimuose V. Jankauskas išryškėja kaip labai aktyvi, smalsi ir daug dirbanti asmenybė. Vilniaus universiteto prof. Bonifacas Stundžia teigia: „... tas tylenis ir vienišius, dar baigęs dailės teorijos ir istorijos studijas, išarė tokius mūsų kultūros dirvonus, kokie pridera mokslo institutų skyriams. Vien „Kupiškėnų enciklopedija“ – solidžiausia iš visų regioninių enciklopedijų – ko verta! O dar monografija apie generolą Kazimierą Ladigą, kelios dešimtys mokslo straipsnių, parengtų reikšmingų leidinių...“

Jonavos krašto metraščio pavadinimas ir logotipas buvo perimti iš 1988 m. leisto  nepriklausomo laikraščio „Taurosta“, kurio redaktoriumi ir pagrindiniu straipsnių autoriumi buvo V. Jankauskas, ir šiandien žurnale mielai pasidalijantis savo įžvalgomis.

„Esame dėkingi pirmajam redaktoriui už brandų kūrybinį darbą, bendradarbiavimą, brangius mums istorinius leidinius apie Jonavos praeitį, kurie tapo profesionalaus požiūrio į Jonavos istoriją pradžiamoksliu“, - dėkingumą išsako „Taurostos“ redkolegija.

Jubiliejinės datos

Džiugu, kad leidžiamas žurnalas sulaukia pačių skaitytojų pateikiamų straipsnių apie žinomus, kukliai gyvenusius žmones. Pavyzdžiui, Panoterių krašto bendruomenės pirmininkė Audronė Gruodienė pasakoja apie Anapilin išėjusį tremtinį, pedagogą, aktyvų Panoterių etnografinio ansamblio „Vosilkėliai“ dalyvį Juozą Arlauską ir jo šeimą. Publikacija iliustruota nuotraukomis iš mokytojo artimųjų albumo.

Metraščio redaktoriaus Vytauto Venckūno rašinys „Tautos sūnus“ kviečia susipažinti su lietuviškos spaudos knygnešio, Jonavos šaulių būrio steigėjo, būrio vado ir Garbės pirmininko, „Šaulių žvaigždės“ IV laipsnio ordinų kavalieriaus Justino Vareikio (1872–1956) veikla. Knygnešys palaidotas Skarulių kapinėse, tačiau kapavietę būtina atnaujinti. Pernai rajono Savivaldybė skyrė lėšų naujam paminklui pastatyti. Rašinio autorius teigia: „Tai padėkos ženklas žmogui, kad esame laisvi, gyvename demokratinėje šalyje. Ir kai karas visai šalia, neišvengiamai galvojame, kad blogis plinta kaip virusas. Pasipriešinimo blogiui jėgų teikia istoriją kuriantys žmonės“.

Daugeliui pažįstamą jonavietį, žurnalistą, „užkietėjusį“ žvejį, „Chemiko“ savaitraščio bei žurnalo „Meškeriotojai“ redaktorių Ričardą Adamonį (1932–2014) publikacijoje „Žmogus, prie kurio nelipo etiketės“ prisimena buvęs jo kolega Marius Glinskas. Ričardas visada gynė savo nuomonę, nes būdavo garantuotas savo tiesa. Grįždamas iš žvejybos Šiaurės šalyse, į „Naujienų“ redakciją, kurioje kurį laiką dirbo, įžengdavo nešinas pagal savo receptą sūdytų lašišų lauknešėliu.

„Tačiau brandžiausi nuopelnai – ne dienos reportažai, ne didžiausios žuvys, o solidi, atrodo, visą gyvenimą dėliota knyga „Mano gimtasis kraštas“, – atkreipia dėmesį publikacijos autorius. – Knygoje garbus jonavietis atsiskleidė kaip kruopštus, atsakingai faktus renkantis ir juos tikrinantis istorikas, savo krašto patriotas, palikęs žymų pėdsaką mūsų pilietinių žinių ir supratimo paletėje.“

Knyga patraukli savita stilistika, nes sausi, rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti istoriniai faktai pagrįsti paties Ričardo patirtais liudijimais. „Savaip interpretuoju kai kuriuos istorikų aptariamus istorinius faktus. Noriu apžvelgti iš mūsų atminties tolstantį praeities laikotarpį iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, nes tas laikotarpis menkai aprašytas ir kartu su išeinančiaisiais vis labiau dylantis iš žmonių atminties“, – įspėja knygos autorius. Galbūt dėl tos priežasties po straipsniu randame redakcijos prierašą: „R. Adamonio leidinio „Mano gimtasis kraštas“ kai kurie teiginiai prieštarauja nusistovėjusiai Lietuvos istoriografijai ir priimtini kaip prielaidos, reikalaujančios įrodymų.“

Sporto organizatorius Algimantas Kšivickas neria į krepšinio pasaulį ir pateikia išsamų pasakojimą „Pirmųjų Europos krepšinio čempionatų laimėtojas – kraštietis Zenonas Puzinauskas“, skirtą Lietuvos krepšinio šimtmečiui. Sportininkas mirė Indianos valstijoje, eidamas 77-uosius.

Jautrūs prisilietimai

„Tėviškės prisiminimų“ skyriuje spausdinamas Ramunės Rugienės (Survilaitės) straipsnis „Rožlaukio godos“, kuriame remiamasi archyvine medžiaga, atskleidžiančia vietovės ir Survilų giminės pokyčius nuo XIX amžiaus. Kas tas Rožlaukis ir kaip jis susijęs su Barborlaukio dvaru, sužinosite perskaitę visą publikaciją. 

Pernai tikintieji atsisveikino su Jonavos Šv. apaštalo Jono ir Upninkų Šv. arkangelo Mykolo  kunigu Giedriumi Maskolaičiu, kuris Kauno arkivyskupijos metropolito arkivyskupo Kęstučio Kėvalo dekretu buvo paskirtas Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus parapijų klebonu. Apie mylimo sielų ganytojo tarnystę mūsų krašte ir jo palydų ceremoniją rašoma Viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausiosios bibliografės Rimantės Tarasevičienės straipsnyje „Kiekvienas veiksmas, atliktas su meile, perauga į amžinybę“.

Kulvos bibliotekininkė Vita Radionovienė kviečia prisiminti politinį kalinį, tremtinį, kovotoją už lietuvybę, tikėjimą kun. Juozapą Razmantą (1906–2001).  Apie šio žmogaus gyvenimo kelią skaitykite publikacijoje „Dievui, Tėvynei ir žmonėms“.

Straipsnyje „Per lietų link Lietavos. II dalis“ spausdinamas dr. Ramūno Čičelio istorinių įžvalgų apie mūsų kraštą tęsinys (pradžia 2022 m. 1-ame numeryje).

Liūdni faktai

Šiame „Taurostos“ numeryje atsisveikinimo žodžiai tariami žinomiems Jonavos krašto žmonėms. Netikėta mirtis pasišaukė poetę Eglę Miliušytę-Brazdžiūnę (1952–2022), prieš išėjimą išleidusią 20-tą poezijos rinkinį „Į ten, iš kur...“

Birželį pasiekė liūdna žinia apie pirmojo rajono Savivaldybės valdytojo po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, buvusio Seimo nario Vincento Pranevičiaus (1938–2022) mirtį. Liepos mėnesį netekome Jonavos rajono Garbės piliečio, 1997–2000 metų mero, aktyvaus politiko Jono Klemenso Sungailos (1948–2022).

Tame pačiame žurnalo numeryje garbingos sukakties proga  „Taurostos“ redakcija  sveikino ilgametę pedagogę Feliciją Žentelienę. Šiandien, deja, apie šią moterį kalbame jau būtuoju laiku...

Antrame pernai metų metraštyje yra ir daugiau temų, įdomios informacijos, spausdinamas sąrašas asmenų, kurie šiemet minės asmeninius jubiliejus.

Primename, kad „Taurostą“ pavartyti ar įsigyti galima Savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Irena BŪTĖNAITĖ