Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Renginiai

Skaistykla iš pirmų rankų ir keturvėjininkų aidas po bibliotekos stogu

Trečiadienis, 18 January 2023 12:20 Parašė 

„Čia ne jokia meninė instaliacija, čia kvietimas į renginį, sukurtas prisimenant keturvėjininkus su Kaziu Binkiu priešakyje“, – taip ant bibliotekos fasado atsiradusią senų drabužių kompoziciją apibūdina jos sumanytojas, vienas iš Mirusių poetų draugijos narių Feliksas Paulauskas. Praėjo 100 metų kai keturvėjininkai – pirmoji organizuota lietuvių modernistų grupuotė, bandė sukurti revoliuciją lietuvių literatūroje ir taip griauti sustabarėjusius estetinius kriterijus, įnešti naujoviškumo bei išreikšti pakitusią epochos dvasią. Laboratorinis kūrybos metodas, laisvo šnekėjimo intonacija, ironiška žaismė, groteskas, originalios metaforos ir kitos kūrybos formos tapo naujais vėjais to meto literatūroje.

Mirusių poetų draugijos nariui norėtųsi, kad apie tai būtų kalbama daugiau: keturvėjininkų idėjos aktualios ir šiandien, o mes labai daug ką pamirštame. „Norime sulaukti atsitiktinių žmonių“, – apie sausio 19 d. 17 val. bibliotekoje vyksiantį renginį kalba Feliksas ir priduria, kad žmogaus paskirtis vienintelė yra kūryba. Nesvarbu kur ir ką veikiate: ruošiate valgį virtuvėje, dirbate sode, siūnate drabužį ar užuolaidėles, tai – kūryba. „Žmonės, kurie kūrybą savyje užgniaužia, vėliau skleidžia piktybės gėles“, – mintimis dalijasi Feliksas. Paklaustas, kodėl renginys pavadintas „Skaistykla iš pirmų rankų“, kūrėjas atsako: menas ir kultūra atlieka tam tikrą nuskaistinimo vaidmenį, kai sunku ar liūdna, uždainuok, perskaityk eilėraštį ir tau prašviesės. O renginio metu bus skaitoma būtent kūryba iš pirmų rankų – pačių Mirusių poetų draugijos narių eilės.

Reikėtų pridėti, kad ne tik skaitoma. Ten, kur atsiranda Mirusių poetų draugija, vyksta gyvas, drąsus eksperimentas, todėl iš anksto nusakyti visko, kas ten bus, neįmanoma. Skamba paradoksaliai, bet būtent taip pasivadinę kūrėjai į mūsų miestą neša labai svarbią žinią: leiskitės būti paliesti poezijos ir nebijokite tapti kitokiais. „O ką sakyti žmogui, kurį papiktins po bibliotekos stogu plazdančios kelnės?“ – klausiu Felikso. „Žmogau, tau už žodį reikės atsakyt kaip už daiktą! yra toks sakinys Marcelijaus Martinaičio kūryboje. Kritika atspindi bendrą vidinę žmogaus nuostatą, kad viskas aplinkui yra blogai. Gyvenime yra daug neteisingumo, bet nereikia sutapatinti tiesos su savimi. Taip, kaip tau atrodo, nebūtinai taip yra“, – užbaigiame pokalbį lietingą sekmadienio vakarą ir einame laukti rytojaus, kuriame ir jus kviečiame atrasti daugiau vietos tam, kas nuspalvina gyvenimą ir įkvepia drąsos kurti bei dalintis kūryba.

Susitinkame Jonavos viešojoje bibliotekoje.

Sausio 19 d. 17 val.

Kristina Jaskūnienė

Jonavos viešosios bibliotekos

Kultūros projektų vadovė