Artėjant Šv. Kalėdoms, Vaivadiškių kaimo (Bukonių sen.) seniūnaitis Jonas Stundys savo laiką skiria vienišų, garbaus amžiaus žmonių, daugiavaikių šeimų lankymams. Graži tradicija nenutrūksta nuo to laiko, kai jam buvo patikėtos šios visuomeninės pareigos. Tad drauge su savo pavaduotoja Jule Galackiene sėda į automobilį ir suka iš kiemo į kiemą pas sodybose gyvenančius kaimiečius, kuriems reikia gero žodžio ir bendravimo akimirkų.
Pagarba senjorams
Advento laikotarpis – susikaupimo, apmąstymų ir stebuklo laukimo metas. Tačiau ne kiekvienas žmogus sulaukia dėmesio, padrąsinimo ar kvietimo pasidalyti kasdienėmis temomis. Yra tokių gyventojų, kurie nebeturi artimųjų, gyvena vieni, tad bet kokio svečio apsilankymas virsta tikra švente. O kai į kiemą įrieda seniūnaičio automobilis, žmonės žino – garbus amžius neužklojo dulkėmis jų aktyvios praeities, jaunystės renginių ir dalyvavimo įvairiose veiklose.
J. Stundys, keturiolika metų einantis jam patikėtas pareigas, nepamiršta senolių ir vienišų žmonių. „Dažnai pagalvoju: ko labiausiai reikia žmogui? Mano manymu, svarbiausia, kad jis neliktų užribyje, nebūtų paliktas vienas, ypač šiuo metu, kai visi laukiame šventų Kalėdų, kai dažnuose namuose pakvimpa pyragais, o šeimynykščiai stengiasi „sugaudyti“ nusėdusias dulkes, papuošti eglės šakelę... Tai didžiausia ir prasmingiausia metų šventė, sujaudinanti mūsų širdis. Visada troškau, kad kiekvienas žmogus pajustų šventinę dvasią“, – sako J. Stundys.
Svarbiausia – geras žodis
Be Vaivadiškių, seniūnaitijai priklauso Karaliūnų ir Širvių kaimai, kuriuos sudėtingiau pasiekti nei vietos gyventojus. Ir prisnigo, ir pripustė, bet, Jono žodžiais tariant, „privalu pasveikinti visus, esančius mūsų sąraše“.
Gruodžio mėnesį seniūnaitis su pavaduotoja aplankė aštuonis gyventojus. Beje, svečiai atvyksta ne tuščiomis – senukus ar vienišus žmones pamalonina kukliomis dovanėlėmis. Tiesa, jos nedidelės, bet juk ne nuo dydžio priklauso dovanos prasmė. Kaip ir sakė J. Stundys, svarbiausia – dėmesys, geras, iš širdies pasakytas žodis. Bet toks paprotys – prieš Šv. Kalėdas dovanoti kažką malonaus. Tų pinigėlių dar buvo užsilikę nuo Žolinės, kurią rengė seniūnaitis su savo komanda, o kad būtų „iždas“ solidesnis, su pagalbininke Jule dar sumelę iš savo piniginių atseikėjo.
„Įsibėgėjus gruodžiui, kažkoks kirminėlis ima spurdėti širdyje, tarsi ragintų: „Jau reikia ruoštis pas kaimiečius“. Kitaip negaliu pasielgti. Visi turime suvokti, kas yra toji senatvė“, – samprotauja pernai 70-metį paminėjęs Vaivadiškių kaimo seniūnaitis.
Aplankyti senjorai J. Stundį vadina Kalėdų Seneliu, kuris kasmet praveria jų kiemo vartelius. „Mums, seniems žmonėms, visada malonu savo namuose pamatyti seniūnaitį. Tai širdies žmogus, kuriam rūpi kiekvienas gyventojas, dėl sveikatos ar kitokių bėdų nebepajėgiantis nueiti pas kaimyną, pasibėdavoti ar tik šiaip pasikalbėti. O kai Jonas atvažiuoja, regis, ir šviesiau pasidaro, ir sveikata pagerėja. Visuomet jo laukiame, kaip nelauksi... Tegul Dievas jam suteikia stiprybės ir palaimos. Dėkui aktyviam ir jautriam seniūnaičiui“, – tokiomis nuomonėmis dalijasi seniūnaitijos gyventojai.
Kadencijai baigiantis
To negana. Daug metų sunkiai materialiai besiverčiantiems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms J. Stundys dalija „Maisto banko“ paruoštus krepšelius. Kartais, prisipažįsta, širdį suspaudžia užgaulūs žodžiai, atseit, negeras paketas, pasenę produktai, kitokios pretenzijos. Bet juk ne seniūnaitis skirsto maisto davinius, ne jo kompetencija kontroliuoti „Maisto banko“ krepšeliuose esančius produktus. J. Stundys toks žmogus: nuryja kartėlį – ir vėl į priekį.
Balandžio mėnesį baigsis seniūnaičio kadencija. „Tegul kas nors kitas stoja į šias pareigas. Man jau gana. Juk ir mano amžius – nebe jaunystė...“, – mintija pašnekovas.
Tik vargu bau, ar gyventojai jį taip lengvai paleis? Juk dabar visi žino: ko tik prireikia, bėga pas Joną, nes jis savo problemą atidės kitai dienai, o kaimynui į pagalbą būtinai atskubės tą pačią akimirką.
„Labai norėtųsi, kad Kalėdos į visų namus atneštų kuo daugiau gerumo, šviesių minčių, duonos skalsos, kad nepritrūktų sveikatos, kad atsilieptume į šauksmą to, kuriam reikia pagalbos. Gyvenkime taip, kaip liepia širdis – be pavydo, pykčio ir kitokių nedorybių. Tereikia tiek nedaug – tik visų noro“, – linki Vaivadiškių seniūnaitis J. Stundys.
Irena BŪTĖNAITĖ
Nuotraukos iš J. Stundžio asmeninio albumo.
