Paskelbtas Miesto naujienos

PORTRETAI. Svarbiausia versle – laikytis duoto žodžio

Pirmadienis, 14 November 2022 11:22 Parašė 

Šiuo verslui ir gyventojams nelengvu laikotarpiu pagalvojau, kad verta pasikalbėti su Kęstučiu MACIONIU, kurį pažįstu kaip santūrų, sugebantį girdėti kito nuomonę, sėkmingą verslininką. Apie jo įžvalgas, darbą, šeimą ir tradicijas.

Dirbo ne „pas“ tėtį, o su juo

Kęstutis turi verslo administravimo bakalauro ir verslo vadybos magistro laipsnius. Ar išsilavinimas turėjo įtakos tam, kuo jis yra dabar, o gal gyvenimiška praktika buvo geresnis mokytojas? Kęstutis vienareikšmiško atsakymo neranda.

Yra verslininkų, kurie neturi diplomų, kurie mokykloje ar universitete nepasižymėjo stropumu, tačiau šiuo metu vadovauja didelėms kompanijoms, turi didžiulius verslus ir puikiai tvarkosi. O kiek buvusių moksliukų dirba tą patį darbą be didelių siekių ar karjeros aukštumų?

– Kalbant apie mano kelią, patirtis atėjo su tėčio pagalba. Kodėl dabar aš toks? Todėl, kad dirbau ne pas tėtį, o kartu su juo. Organizuojant ir plečiant įmonių veiklą beveik nebuvo tokių dalykų, kurių nesuprasčiau, nes viską iš arti mačiau nuo mažų dienų. O ir kilus klausimams visada žinau kur kreiptis, – sako Kęstutis.

Nors tiek mokykloje, tiek universitete mokslai sekėsi puikiai, vis dėlto, jo nuomone, ne vien studijos turi lemiamą reikšmę žmonių gyvenimui ar sėkmei. Mokslas praplečia tavo akiratį, pasaulėžiūrą, suteikia daug žinių, bet jų pritaikymas praktikoje ateina tik su patirtimi, bandymu, klupimu ir vėl kėlimusi. Kitaip tariant, žinių, patirties bei asmeninių savybių sintezė gali suteikti galimybę siekti užsibrėžtų tikslų. Šiuo metu Kęstutis Macionis didžiausią dėmesį skiria nekilnojamojo turto plėtrai bei investicijoms.

Mažiau kalbų, daugiau darbų

Į klausimą, kokias kolegų verslininkų savybes labiausiai vertina, kas kelia pasitikėjimą, Kęstutis atsako, jog nesvarbu, ar žmogus yra verslininkas, ar politikas, jis vertina tas pačias žmogiškąsias savybes: žodžio laikymąsi, konkretumą, dalykiškumą, reiklumą.

– Bendraudamas su kolegomis, partneriais ir pats stengiuosi šiais principais vadovautis, tuščiais žodžiais nesišvaistau, esu reiklus sau ir kitiems. Per ilgą laiką, manau, esu įgijęs nemenką aplinkos pasitikėjimą ir tas džiugina bei leidžia klausimus spręsti operatyviau, – šypsosi verslininkas.

„Geras dėdė“

Kęstutis nėra iš tų, kurie garsiai afišuojasi padėję žmonėms. Ir dabar pokalbio metu  pastebiu, kad jam nelabai smagu apie tai kalbėti. Save jis laiko finansiškai disciplinuotu žmogumi, taip yra ir šeimoje, tad kažkada žymėjosi, kiek išleidęs pinigų, padėjęs, parėmęs – tiesiog smalsumo dėlei. Metams pasibaigus suskaičiavo ir pats nustebo, kiek daug skyręs lėšų.

– Mūsų šeimos pagalbos principas – padėti tiems, kas stengiasi patys, – sako Kęstutis. – Ne taip, kad pabarstom, padalijam, produktų priperkam, išspausdinam didelius čekius ir jaučiamės jau padėję. Aišku, tai irgi pagalba, tačiau man norisi konkrečiai matyti tikslinę problemą, prie kokios bėdos aš prisiliečiu.

Turbūt jonaviečiai pamena rajono žiniasklaidoje nuskambėjusią istoriją apie prie užtvankos sudegusį namą, jo atstatymą. Tada labai ženklią pagalbą suteikė Kęstutis Macionis.              

– Dažnai į mane kreipiasi jaunimo organizacijos, – šypsosi verslininkas. – Sako, girdėjom, kad jūs – geras dėdė, neatsisakot padėti. Tiesiog nemoku atsakyti jaunam žmogui. Aš neturiu 50 ar 100 eurų paremti? Kažkaip liežuvis neapsiverčia.

Kęstutis paremia ne tik jaunimo iniciatyvas, finansiškai parėmė Jonavos ligoninę Covid-19 pandemijos metu, ne kartą yra prisidėjęs prie paramos Vaikų ligų skyriui, padėjo ir dabar padeda Ukrainai. Kokią paramą ir kam yra suteikęs, tenka Kęstutį traukti už liežuvio: tiesiog negali savęs priversti girtis. Tačiau verslininkas nesmerkia ir tų, kurie, padarę gerą darbą, pasigiria.

– Reikia apie teikiamą paramą pasakyti, galbūt tuo užkrės kitą ir jis taip pat norės padėti, bet, deja, man taip neišeina, – labdaros temą baigia Kęstutis.        

Ne tik verslas, bet ir politika

Kęstutis Macionis trečią kadenciją yra Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys. 2011-2014 metais buvo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Kaip verslininkui, tai išties įdomus iššūkis, šypsodamasis prisimena politikas. Buvo atsakingas už rajoną, kultūros, švietimo įstaigas, pažinojo visus ūkininkus.

Šiuo metu Kęstutis pirmininkauja Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetui, jam tai – gerai pažįstama sritis.

Atsakydamas į klausimą, kam šiuo metu skirtų prioritetą, Kęstutis net nesusimąsto:  

– Kaip jau minėjau, esu finansiškai disciplinuotas ir visą laiką tiek Finansų ir biudžeto skyrių, tiek rajono valdžią agituoju, kad visas lėšas naudotumėm maksimaliai efektyviai. Turim ne tik susidėlioti prioritetus ar nuolat stebėti kam, kur ir kaip išleidžiami pinigai, bet ir dalį pasilikti juodai dienai, liaudiškai tariant „užsiauginti lašinukus“.

Pinigus dabar jis investuotų ne į aplinką, nes Jonava jau sutvarkyta (dviračių takai, apšvietimas, gatvės ir t. t.), o pradėtų galvoti apie kokybiškesnį gyvenimą, orientuojantis į visuomenės jautriausias grupes. Ar iš tikrųjų viską padarėm dėl neįgaliųjų, senjorų, švietimo ar sveikatos apsaugos? Kaip sako Kęstutis, „manau, atėjo laikas, kai turime investuoti į žmogų, o ne į trinkeles“.

Veikli bendruomenė

Pašnekovas randa laiko ir nevyriausybinėms organizacijoms. Su būriu bendraminčių kaimynų Kęstutis Macionis įkūrė bendruomenę „Juodmeniečiai LT“ ir tapo jos pirmininku. Šiuo metu bendruomenė vienija per 30 žmonių. Aktyvūs, veiklūs, kūrybingi nariai kiekvienais metais organizuoja pažintines išvykas po Lietuvą, aktyviai leidžia laisvalaikį dviračių žygiuose, bendruomenės šventėse.

– Smagu, kad kaimynai įprasmina buvimą kartu. Bendruomenės nariai ne tik turiningai leidžia laiką, bet ir nelieka abejingi kito nelaimei, skiria finansinę ar kitokią paramą labiausiai stokojantiems ir pažeidžiamiausiems. Pavyzdžiui, pandemijos pradžioje siuvome ir dovanojome apsauginių veido kaukių (nes jų tiesiog nebuvo galima įsigyti) Neįgaliųjų veiklos centrui. Kadangi visi turime augintinių, tai bendruomenės moterys kartais paremia ir beglobių gyvūnų prieglaudas, jos taip pat finansiškai parėmė iš Ukrainos atvykusią mamą su vaiku, – pasakoja Kęstutis.

Šeima ir jos augintiniai  

Kęstutis apie save nemėgsta kalbėti, bet apie šeimą – žmoną Jurgitą ir tris vaikus – mielai:    

– Žmona šiuo metu vadovauja vienam iš Jonavos vaikų lopšelių-darželių. Vyriausioji dukra jau studentė ir studijuoja Prancūzijoje. Kažkada, dukrai nusprendus studijuoti Vilniuje, atrodė, kad ji išvyksta toli, bet laikui bėgant supranti, kad ne tik Vilnius yra čia pat, bet net Prancūzija nėra jau taip toli ir tai netrukdo matytis su vaiku, kartu švęsti šeimos šventes. Vidurinioji dukra yra dvyliktokė. Taigi mūsų laukia dar viena nerami vasara. Jaunėlis lanko penktą klasę ir yra pamišęs dėl konstravimo ir programavimo. Mūsų namuose vietos atsiranda ir augintiniams. Kadangi jų turime ne vieną, tai ir atsakomybę už juos esame pasidaliję. Sūnus savo kambaryje augina būrį gyvalazdžių. Žmona rūpinasi vėžliu, o aš ir dukros – katinu, o tiksliau, kate. Ji mūsų šeimoje atsirado būtent tada, kai svarstėme įsigyti šunį. Bet gyvenimas viską sudėlioja savaip. Vieną šaltą žiemos vakarą į kiemą atklydo maža katytė ir labai prašėsi į namus. Veterinarijos klinikoje gydytojai patvirtino, kad ji tikrai augusi namuose, moka elgtis su žmonėmis. Bandėme ieškoti šeimininkų, bet, jiems neatsiradus, taip ir liko gyventi pas mus.

Laisvalaikis ir tradicijos

Laisvalaikį Kęstučio šeima dažnai leidžia su draugais ir džiaugiasi, kad vaikystės kieme, mokyklos suole ar universitete užsimezgusią pažintį ir draugystę puoselėja iki šiol.

– Susiklostė įdomi situacija, kuomet su vienais draugais visuomet yra atostogaujama vasarą, o su kitais – tik žiemą, – šypsosi pašnekovas.

Šeimos ir didžiosios metų šventės visada yra minimos tik pačių artimiausiųjų rate.  Verslininko šeima mėgsta keliauti, bet Kęstutis „negyvena“ socialiniuose tinkluose. Jo ir šeimos savaitgaliai, išvykos ar kelionės yra asmeninis reikalas, todėl jis visiškai gerai jaučiasi nepaviešinęs,  kur ir kada buvo, ką veikė. Čia – vien tik jo erdvė.

– Kaip ir visi lietuviai, kartais mėgstame pabėgti nuo miesto šurmulio. Trumpam atokvėpiui labai tinka mūsų pajūris, nuostabios kopos ir pušynai. Turime šeimos tradiciją pajūryje lankytis rudenį ir žiemą, – sako Kęstutis.

Pašnekovas džiaugiasi, kad šeima laisvalaikį gali leisti aktyviai ir kartu. Visi šeimos nariai žaidžia tenisą. Tiesa, varžybose dažniausiai dalyvauja Kęstutis. Žiemą jau visi kartu vyksta į kalnus slidinėti. Dažnai – su tikrai didele draugų kompanija. Dviračiai – dar viena bendra šeimos laisvalaikio praleidimo forma.

– Jonavoje turime nuostabius dviračių takus. Dviračių žygius organizuojame ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Jonavoje. Atvykę draugai ne kartą yra skyrę komplimentų Jonavai, – džiaugiasi  verslininkas.

Kaip be sporto?

Dar vaikystėje Kęstutis visą laiką aktyviai sportavo. Kaip ir dauguma jo draugų, buvo išbandęs beveik visus sporto būrelius: stalo teniso, bokso, karatė, vėliau mėgėjiškai žaidė krepšinį, futbolą, tinklinį. Kęstučiui visuomet patiko ir tenisas, bet tuo metu tegalėjo jį stebėti televizoriaus ekrane.

– Gavęs pasiūlymą pabandyti žaisti tenisą, iš karto sutikau. O pasiūlė ir į pirmą treniruotę užrašė žmona, kuri tuo metu jau treniravosi. Tai – individualus sportas, psichologinis darbas su savimi. Tenise persipina daug dalykų. Gali būti fiziškai labai gerai pasirengęs, bet, jei nesusitvarkysi su emocijomis, žinoma, pralaimėsi. Taigi psichologinis stabilumas yra ne mažiau svarbu. Šie dalykai praverčia gyvenime, tuo mane tenisas ir žavi, – sako Kęstutis.

Tėčiui atminti

Laikas. Jį reikia proporcingai padalinti ir skirti visiems ir viskam. Būtent todėl verslininkas skrupulingai planuoja kiekvieną savo dieną. Kartais atrodo, kad kuo didesnis darbų krūvis, tuo daugiau ir padaro. O tiems, kas dejuoja niekur nespėjantys, taip ir norisi pasakyti: reiškia, nesusitvarkai su savo laiku, nesugebi jo tinkamai planuoti.

Su Kęstučiu Macioniu kalbėjomės jo biure. Pasitarimų kambaryje vieną sieną puošia didžiulė Jonavos senamiesčio nuotrauka, kitoje akį traukia muziejaus stiliumi įrengti stendai: čia sudėta įspūdinga bokalų kolekcija – nuo porceliano iki metalo.   

 – Tėčio kolekcija, – pastebėjęs mano susižavėjusį žvilgsnį, sako Kęstutis. – Taip norėjau įamžinti jo atminimą...

Kalbėjosi Rimas MARTINAITIS

 

Tai nėra politinė reklama. Tai neatlygintinai skleidžiamas įprastinio pobūdžio informacinis pranešimas turintis politiko komentarus/nuomones/požiūrius.