Užkrečiamos virusinės ligos ir toliau kelia riziką Lietuvos ūkiams, perspėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Apie tai, kaip šias ligas atpažinti ir nuo jų apsisaugoti, pasakoja VMVT l.e.p. direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Kaip užsikrečia kiaulės?
Afrikinis kiaulių maras (AKM) – ypač pavojinga naminių bei laukinių kiaulių (ir šernų) liga.
AKM židinys ūkininkams visuomet reiškia nuostolius: jį nustačius visas laikomas kiaules tenka sunaikinti. Vien nuo 2014 m. Lietuvoje dėl šios priežasties sunaikinta per 74 tūkst. kiaulių. Jei ūkininkas, oficialiai deklaravęs kiaules, praneša apie ligos židinį VMVT, šie nuostoliai yra padengiami, todėl slėpti AKM židinio jokiu būdu nereikėtų.
Kiaulės AKM gali užsikrėsti netiesiogiai per užkrėstus apyvokos daiktus, tiesiogiai kontaktuodamos su kitomis užsikrėtusiomis kiaulėmis ir šernais, taip pat šeriant maisto atliekomis.
„Kalbant paprasčiau, laukuose su traktoriumi dirbantis ūkininkas grįžta po darbo namo, nepersiauna avalynės ir eina tiesiai pas laikomas kiaules. Jeigu traktorius dirbo virusu užkrėstame lauke, užkratą jis parsivežė į ūkį. Kitas atvejis – ūkininkas ryte atsikėlė ir kiaulėms šviežiai prišienavo žolės, o naktį šioje žolėje buvo apsilankiusi serganti šernų banda. Vėlgi turime potencialų ligos patekimą į ūkį“, – vardija VMVT atstovas P. Bušauskas.
Klinikiniai ligos požymiai gana lengvai pastebimi: kiaulės neėda, tampa apatiškos, pakyla kūno temperatūra. Kartais požymių apskritai nebūna ir kiaulė staiga nugaišta.
Vienintelis būdas patvirtinti AKM – nemokami laboratoriniai tyrimai. Atsakymai pateikiami per vieną ar dvi dienas.
Svarbiausia – prevencinės priemonės
Nors vakcinos nuo AKM nėra, laikantis saugumo reikalavimų galite apsaugoti ūkį nuo užkrato.
Prieš patenkant pas kiaules pakeiskite avalynę ir drabužius, laikykitės asmens higienos (plaukite rankas su muilu). Taip pat turi būti įrengtas dezinfekcinis kilimėlis, užpildytas tinkamos koncentracijos veterinarinės paskirties biocidu (dezinfekciniu skysčiu).
Patariama apriboti pašalinių asmenų patekimą į kiaulių laikymo vietą (ypač medžiotojų, kitų kiaules laikančių ūkininkų).
Nešerkite kiaulių maisto atliekomis, šviežiai nušienauta žole.
Nenaudokite pakratų, laikomų atviroje vietoje ir galinčių turėti kontaktą su šernais.
Vaistų nuo paukščių gripo nėra
Kitą pavojingą ligą – paukščių gripą (PG) – sukeliantį virusą nešioja migruojantys vandens paukščiai. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač per išmatas, užterštus lesalus ir vandenį.
PG sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse.
Užsikrėtę paukščiai dažniausiai nugaišta praėjus porai valandų po kontakto su virusu. Tačiau inkubacinis laikotarpis gali trukti ir pora savaičių.
Pasak P. Bušausko, kol kas vaistų nuo paukščių gripo nėra, tad visi susirgę paukščiai nugaišta.
Norėdami apsaugoti naminius paukščius, ūkininkai turėtų laikyti juos pastatuose (žąsis ir antis laikant atskirai) ir neišleisti į lauką arba išleisti tik į aptvertą teritoriją.
Svarbu negirdyti naminių paukščių vandeniu iš atvirų vandens telkinių. O pašarą laikyti apsaugotą nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų.
Patariama vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais, nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose. Naminius paukščius įsigyti tik iš patvirtintų paukščių auginimo vietų. Pasitikrinti, ar ūkis yra registruotas ir turi leidimą prekiauti gyvais paukščiais, galima VMVT interneto svetainėje.
Pastebėjus AKM ar PG būdingus požymius, būtina apie tai nedelsiant pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui, skambinti tel. 1879 (veikia visą parą) arba privačiam veterinarijos gydytojui.
