Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis kapinės sumirga žvakių liepsnelėmis, pražysta rudens gėlėmis. Taip pagerbiame išėjusius Anapilin, sukalbame Amžinąjį atilsį.

Pastaruoju metu atrandame saiko jausmą, mažėja plastiko gėlių, retas kuris kapas žvakėmis nuklojamas taip tarsi būtų šviečiantis kilimas.

Prieš Vėlines susitikau su kapinių priežiūros vadybininke Gražina Stalioraitiene. Kas, jei ne ji, geriausiai pastebi, kaip tvarkomi kapai, kuo gali padėti ar patarti mirusiųjų artimiesiems. Pasak vadybininkės, malonu išgirsti atvažiavusiųjų iš kitų miestų, kad Šmatų kapinės labai gražios, prižiūrėtos. Išties, jei anksčiau gėles tempdavo glėbiais, dabar to nepastebėsi. Tiesa, gaila, kad Šmatuose nemažai apleistų kapų, UAB „Jonavos paslaugos“ juos aptvarko, bet, deja, užmirštųjų vis daugiau ir daugiau...

Na, o kiekvieną vasarą iškyla „tujų klausimas“. Žmonės eina vorele prašydami jas nukirsti, esą labai šiukšlina greta esančius kapus. Atsakymas vienas: reikia, kad žmonės susitartų tarpusavyje ir gera valia nuspręstų, ką su jomis daryti.

Dar – apie šiukšlių konteinerius. Tiek mažieji, tiek vadinamieji „laivai“ prižiūrimi, maži ištuštinami du kartus per savaitę, „laivai“ – vieną kartą. Tačiau prieš lapkričio šventes ir po jų vežama pagal poreikį. Beje, dažniausiai po nakties, „laivuose“ randama automobilių detalių, šaldytuvų, kompiuterių, kilimų. Ar čia miestiečiai pasistengia, ar kaimas senų daiktų atsikrato, sunku pasakyti. Gal padėtų įrengtos vaizdo kameros?           

Artėjant Vėlinėms, žmonės skuba tvarkyti artimųjų kapus ir išties, bent spalio paskutinę savaitę, kapai nebuvo perkrauti gėlėmis, atrodė tvarkingi ir saikingai puošnūs. Ačiū Dievui, nesveikos lenktynės, kieno kapas gražesnis, išsikvėpė.

– Norėčiau priminti, – atsisveikindama sakė Gražina Stalioraitienė, – kad nuo lapkričio 1 dienos kolumbariumai jau bus nemokami.

***

...Pagaliau supratome, kad ne kiekybėje esmė. Kaip kažkada „Alio Jonavai“ sakė interviu davęs kunigas Remigijus Kuprys, „gėlės – gyviesiems, mirusiems – malda“. Būkime dosnūs mirusiesiems prisiminimais apie juos, pagarba ir galbūt nespėta išsakyti jiems savo meile...

Stasė MIKŠIENĖ