Neįgaliųjų rajono draugijoje nušurmuliavo dvi dešimtis poezijos gerbėjų sutraukusi šventė „Ruduo eilėraščių posmuose“. Draugijos nariai rengėsi jai iš anksto: rinko žymių poetų posmus, patys kūrė ketureilius apie rudenį, maišė rudens derliumi kvepiančias mišraines, kabino rugsėjį surinktą medų, pagaliau dėliojo klevo lapų mozaikas, kaštonų, vaistingųjų augalų kompozicijas.
„Rykštenės“ būrelio narė Gražina Čekavičienė, uždegusi žvakutę, paprašė tylos minute pagerbti šiemet Anapilin išėjusius draugijos narius. Toliau ratu ėmė suktis posmai rudens tema. Mykolas Kručas, tarsi pratęsdamas K. Donelaičio „Metus“, pasakojo ne tik apie rudens gėrybes, bet ir paporino apie kaimo rūpesčius, nūdienos aktualijas. Valentina Korolkova paskaitė savo ką tik sukurtą miniatiūrą. Aldona Morkūnienė rudens garbei prisiminė savo krašto, tikrą aukštaitišką, dainą. Nijolė Antanavičienė atsivertė savo giminaitės ką tik išleistą knygelę su rudeniškais posmais. Džiugu, kad neužmiršti ir iškilūs Lietuvos poetai. Antai G. Čekavičienė paskaitė ne tik Jono Strielkūno, garbinusio eilėmis šį metų laiką, „Vėlines“, bet ir ištrauką iš Kazio Binkio „Tamošiaus Bekepurio“. Prabilo ir svečiai. Renginyje apsilankė Viešosios bibliotekos darbuotoja, „Šaltinio“ klubo vadovė Kristina Jaskūnienė, klubo nariai Albinas Pavasaris, Aloyzas Vaznaitis. Jie ne tik džiugino širdis savo kūrinėliais, bet ir prisiminė, kaip tie kūrinėliai atsiranda, kokios mūzos juos įkvepia. Nors poetai mėgsta vyną, šį kartą jį atstojo obuolių ir kriaušių sultys, o vadinamąją baltą mišrainę – morkų, burokėlių ir svogūnų mišinys. Čia pat padainuota ne viena daina apie „paskutinį žiedą drumzlino rudens“ ir „Tu sakei, kad mano akys kaštonai“. Dar labiau nustebino „Lietavos“ vokalinio ansamblio atstovės, užtraukusios kūrinį apie seną rudenėjantį parką, kitas melodijas.
Kas lieka po renginių, kai išsiskirstoma? Prisiminimai, kurie išsisklaido kaip rudenio rūkas ir... atviro, nuoširdaus bendravimo ilgesys? Anot draugijos pirmininkės pavaduotojos Ramutės Aušrotaitės – Šilkaitienės, įteikusios visiems po „auksinį svogūną“ iš savo daržo, tokias šventes reikėtų rengti bent kartą per ketvirtį. Tada poezijoje atrastume visus metų laikus.
Marius Glinskas
