Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR), dalyvaudami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomame projekte „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, organizuoja renginius, kuriuose gvildena įvairias su verslo socialine atsakomybe susijusias temas. Spalio 19-ąją KPPAR Jonavos filialas Jonavos bendruomenei surengė konferenciją „Darbo santykių tendencijos Lietuvoje“. Sueigos metu aptartos šio sudėtingo laikotarpio aktualijos, susijusios su darbo santykiais, pasidalyta patirtimi, atsakyta į susirinkusiuosius dominančius klausimus.
Vicemerės kreipimasis
Šiuo metu verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš porą metų teko spręsti pasaulį užklupusio koronaviruso problemas, o šiemet daugelio įmonių veiklą riboja pakilusios dujų ir elektros kainos, kurių šuolį nulėmė Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tačiau verslas – visos šalies ekonomikos pagrindas – sprendžia ne tik šias globalias problemas, bet yra susijęs su darbuotojo ir darbdavio santykiais, nedarbu, kitais aktualiais klausimais. Tad šios konferencijos tikslas – priminti verslo pasauliui tai, kaip geriausiai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė, sveikindama konferencijos dalyvius, atkreipė dėmesį į gyventojų užimtumo problemą. Anot jos, „neužimtas žmogus, neturintis darbo, nedalyvaujantis aktyvioje veikloje negali gyventi oriai“. „Tokie dalykai savivaldą paliečia tiesiogiai, nes žmogaus pasitenkinimo gyvenimu savo rajone indeksas krenta. Reiškia, kad jis netenka perkamosios galios, negali visavertiškai egzistuoti. Santykiai su žmonėmis yra vienas pagrindinių kampų, ant kurių laikosi verslo subjektas“, – kalbėjo vicemerė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nedirbančių asmenų yra daug, bet verslo įmonėms trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Viešnia teigė, kad verslas susiduria su valstybės teisine sistema, kurios savivalda negali įtakoti. „Ekspertų vertinimu, Lietuva yra tarsi teisinėje infliacijoje, nes skubotai išleidžiama neproporcingai daug teisės aktų, kurie paskui yra taisomi, o rinka tiesiog nebesuspėja prie jų prisitaikyti. Ekspertų teigimu, lyginant Baltijos šalių situaciją, nestabiliausia ir nuolat besikeičianti reguliacinė aplinka yra būtent Lietuvoje. Tai viena iš priežasčių, kodėl pas mus neskuba ateiti stambūs investuotojai iš užsienio. Manau, kad šiandien paanalizuosite, kaip prisikviesti darbuotoją, kaip turėti pranašumą prieš kitas įmones, pasidalysite sėkmės istorijomis“, – sakė B. Gailienė.
Vadovo mintys
Sveikinimo žodį tarė Kauno PPAR Jonavos filialo Tarybos pirmininkas, bendrovės „Baldai Jums“ gen. direktorius Alfonsas Meškauskas. Vadovas pabrėžė, kad verslo tema yra niekada neišsemiama, nes žmogus, mąstanti būtybė, iš viso gyvojo pasaulio išsiskiria ieškojimu ir naujovių siekimu. „Žmogaus poreikiai nuolat keičiasi. Jeigu nebus darbuotojų, dirbančių su įrengimais įmonėse, ji negyvuos. Analizuodami, kiek yra Jonavoje bedarbių ir kiek laisvų darbo vietų, suskaičiuotume nemažai asmenų, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėtų įsidarbinti. Deja, iš bedarbių būrio tik nedidelė dalis nori įsidarbinti. Grupė žmonių yra visiškai nepasiruošusi dirbti, turi žemą kvalifikaciją ir nenori įsilieti į šią rinką“, – samprotavo filialo Tarybos pirmininkas.
Jo nuomone, darbo paieškoms trukdo ir sąlyginai nebloga pašalpų sistema, kuri leidžia žmogui tiesiog vegetuoti. A. Meškauskas pateikė pavyzdį, kaip Švedijos darbdaviai į darbo rinką įtraukia negalią turinčius gyventojus, nors tos šalies įmonei Jonavoje pagamintas gaminys pabrangdavo 30 proc. Tai rodo jautrų socialinį dialogą tarp dirbančios ir nedirbančios visuomenės. „Tikiu, kad konferencijoje dalyvaujantys pranešėjai pateiks daug naudingų žinių, o pasidalijimas darbo patirtimi bus naudingas tiek verslininkui, tiek žmogui, norinčiam įsilieti į darbo rinką“, – sėkmingo darbo linkėjo A. Meškauskas.
Socialiai atsakinga įmonė
Konferencijoje atkreiptas dėmesys į tai, kad sąžiningai ir etiškai veikianti įmonė ne visada reiškia, kad ji jau yra socialiai atsakinga. Socialiai atsakingas verslas yra tas, kuris savo kultūroje, veikloje, integravime veikia suvokiant, kad dalis to, kas yra gaunama iš visuomenės, turi būti grąžinama atgal. Tai nėra grąžinimas per mokesčius ar paramą tam tikroms organizacijoms, bet per pagarbą visuomenei, verslo dalyvavimą mažinant nedarbą regione. Verslas neturėtų diskriminuoti kitataučių, pavyzdžiui, romų, ukrainiečių, kitų tautybių asmenų, negalią turinčių žmonių, senjorų.
Socialiai atsakingas verslas pasireiškia per požiūrį į darbuotoją. Galbūt reikėtų paties darbuotojo paklausti, kokio skatinimo jis norėtų, kad pasiliktų toje įmonėje? Gal galima leisti pasirinkti laisvą darbo grafiką, nuotolinį darbą, o gal dalį laiko leidžiant dirbti kontoroje, o kitą namuose? Svarbus veiksnys verslo pasaulyje yra aplinkos taršos prevencija, kt. Štai toks verslo modelis turėtų būti laikomas socialiai atsakingu.
Apie įmonės socialinės atsakomybės skatinimą pranešime „Nedarbas Lietuvoje, situacija, iššūkiai, veiksmai“ išsamiai kalbėjo Užimtumo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Nida Cibulskienė, duomenų apsaugos aspektus darbo rinkoje analizavo MB Intendo LT įkūrėja ir vadovė, duomenų apsaugos pareigūnė Virginija Poškaitienė. Teisininkė, mediatorė, Kauno V-osios darbo ginčų komisijos pirmininkė Vidmantė Bertašienė aptarė mediacijos svarbą sprendžiant darbuotojo ir darbdavio ginčus.
Iškreipti stereotipai
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas partneris Egidijus Langys pranešime „Romų integracija į darbo rinką“ paminėjo ne vieną atvejį, diskredituojantį šios tautybės verslo atstovus.
Pasak lektoriaus, romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik, turintis keletą viešojo maitinimo įstaigų Vilniuje, ne kartą yra susidūręs su šiomis negatyviomis apraiškomis. Spręsdamas kai kurias problemas, domėdamasis Lietuvoje atliktais tyrimais, susijusiais su romų integracija, jis gerai žino savo tautos žmonių gyvenimą ir požiūrį į juos Lietuvoje.
Lektorius E. Langys, dalydamasis praktine patirtimi, sakė pastebėję iškreiptus stereotipus romų atžvilgiu. Kartais darbdavys neigiamai žiūri į romą, norintį įsidarbinti. Klestintis „čigonizmas“ ir „antičigonizmas“ verčia romus meluoti, ieškant darbo, neatskleisti savo tapatybės, kilmės šalies. „Darbdaviai, sužinoję, kad nori įsidarbinti romas, ieško priežasčių, užkertančių kelią jį priimti, dažniausiai sako, kad toji vieta jau užimta ar etatas panaikintas ir pan. Žinoma, su tautybe sieti negali, nes įmonė prarastų autoritetą. Neretai verslu užsiimantys romai ieško būdų, kaip išvengti neigiamo verslo partnerių požiūrio į juos – samdo Lietuvos piliečius, kurie dirbtų pas juos ir atstovautų įmonės interesams, nes verslo partneriai, kaip ir darbdaviai, sužinoję vadovų tautybę, pradeda griežtinti sąlygas, kelti aukštesnius reikalavimus ir taip toliau. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad tie žmonės taip pat gyvena Lietuvoje, dirba, užsidirba, tačiau jie laikomi nevisaverčiais mūsų šalies gyventojais ir patiria žeminimą“, – kalbėjo lektorius.
Pavyzdžiui, pusę metų romų šeima kentė kaimynų pažeminimą – buvo vadinama čigonais, vagimis, butas įvardytas kaip būsima narkomanų irštva. Maždaug per pusmetį pavyko konfliktus neutralizuoti, vaikai pradėjo bendrauti su romų vaikais ir įsivyravo taika. „Tai liūdina, nes neatsižvelgiama į tam tikras kultūras, tradicijas, papročius. Reikia suprasti, kad jų gyvenimo būdas yra kitoks, kadangi jau 17–18 metų šios tautybės jaunuoliai kuria šeimas, gimdo vaikus ir pan. Tai matyt turi reikšmės ir mokslams, esantiems toli gražu ne pirmoje vietoje, jiems labai reikšmingas darbo grafiko lankstumas, kiti dalykai. Nereikia pamiršti, kad nemažai romų turi ne tik vidurinį, bet ir yra baigę aukštuosius mokslus, puikiai įsitvirtina ir politikoje, ir pramogų versle, ir kitur. Tik jų vertinimas ir pristatymas per visuomenės informavimo priemones yra negatyvus. O diskriminacija prasideda dažniausiai nuo mokyklos. Mes su romų tautybės žmonėmis susiduriame parkavimo aikštelėse, gatvėse. Bet tai tėra vienetai. Romų bendruomenę Lietuvoje sudaro apie 2000 asmenų. Labai norėtųsi, kad būtų kuo mažiau neapykantos bei kitataučių ignoravimo. O darbdaviams palinkėčiau jiems mokėti du kartus: už tai, kad atėjo dirbti, ir už tai, kad dirba“, – šmaikščia gaidele pranešimą baigė lektorius E. Langys.
Sėkmės istorija
Įmonės sėkmės istorija „Praktinė patirtis: kaip rasti darbuotojų ir tinkamai konkuruoti rinkoje“ pasidalijo 30 metų veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Lonas“ direktorius Domas Jakutis.
Vadovas pabrėžė, kad įmonės, kurią įkūrė jo tėvai, veiklą stebėjo nuo vaikystės, matė jos augimą, plėtrą, vidaus kultūrą. Šiuo metu „Loną“ sudaro septynių įmonių grupė, turinti „Lono“ ir partnerių pavadinimą. Jonavoje veikianti bendrovė turi savo salonus Latvijoje bei Estijoje. Grupėje dirba daugiau kaip 200 darbuotojų, o, direktoriaus žodžiais tariant, „Lono“ mažąją komandą sudaro 100 žmonių“.
Pasak D. Jakučio, kolektyve nenaudojamos tokios sąvokos kaip vadovai ir pavaldiniai. „Mes esame tiesiog komanda, nes tai, ką pasiekiame, yra visų mūsų darbas, mes niekada nežinome, kada mūsų darbuotojai taps mūsų klientais ir priešingai – kada mūsų klientai gali tapti mūsų komandos nariais“, – optimistiškai kalbėjo direktorius. Jo nuomone, bendrovės patrauklumą apsprendžia malonus aptarnavimas, gera gaminių kokybė, servisas, reikalaujantis daug įmonės investicijų, darbuotojų ir klientų komunikacija. „Visa tai gula į mūsų krepšelį ir formuoja įvaizdį apie patį darbdavį“, – sakė D. Jakutis.
„Lono“ darbuotojai yra laisvi teikti pasiūlymus, išsakyti kritiką. Direktoriaus nuomone, tai sudaro sąlygas tobulinti gamybą ir siekti geresnių rezultatų. Vadovas privalo tai geranoriškai priimti. „Mums paprasta ir gera dirbti kartu. Todėl pereiname į klientų aptarnavimo standartą, mums nereikia išorės specialistų, nes jų pakankamai turime įmonės viduje. Mums yra svarbiausi keturi pamatiniai dalykai, tai: pagarba, pažadas, komanda ir komfortas“, – supažindino vadovas.
Sėkmės dalimi direktorius įvardijo „keitimąsi batais“. Tai susipažinimas su kolegos darbu. Pavyzdžiui, kai personalo darbuotojas budi skambučių centre, kai kurjeriai, važinėjantys pas klientus, dirba gamybiniame ceche, kai transporto vadovė tampa gamybininku ar kai administracijos vadovai ir pats direktorius pristato gaminius į kliento namus ir t. t. „Visi šie pavyzdžiai „nukelia antpečius“, iš arti gali pamatyti visą virtuvę. Tai ir stiprina bei vienija visą komandą“, – sakė direktorius.
Puikus startas
Pranešėjų pasisakymai sulaukė nemažai klausimų, tad diskusija vyko itin gyvai ir įdomiai. Diskusijoje dalyvavo per penkiasdešimt verslo įmonių, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovų.
Kauno PPAR Jonavos filialo direktorė Dalia Sinkevičienė, apibendrindama konferenciją, akcentavo jos reikšmę.
„Apie nedarbo problemas, įsitraukimą į darbo rinką Jonavos filialas kvietė diskutuoti jau ne vienerius metus. Džiaugiamės, kad šiais metais tai išaugo į konferenciją, kurioje galėjo dalyvauti ne tik Savivaldybės atstovai, socialinių paslaugų skyriai, Užimtumo tarnybos atstovai, verslininkai, bet ir Jonavos miesto bendruomenė.
Supratome, kad ši tema yra be galo aktuali visiems, į darbo rinkos problematiką joje bandėme pažvelgti ne tiesiogiai per darbo kodekso prizmę, bet nagrinėjome giliau. Iš konferencijos pranešėjų ne sykį girdėjosi žodis meditacija – kuomet tarp dviejų šalių kilusius konfliktus bei nesusikalbėjimus bandoma išspręsti taikiai, susitariant, o ne kovojant. Linkiu visiems ieškoti ne skirtumų, bet panašumų, tuomet visiems bendruomenės nariams bus kur kas parasčiau sutarti tarpusavyje, nes stiprybė slypi vienybėje.
Tikiuosi, jog Kauno PPA rūmų organizuota konferencija „Darbo santykių tendencijos Lietuvoje“ buvo puikus startas, kuris tikrai turės tęsinį ir kitais metais.
Dėkoju visiems konferencijos dalyviams bei pranešėjams už įdomiais, turiningas bei verčiančias susimąstyti diskusijas“, – dėkojo D. Sinkevičienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kaip partneris dalyvauja projekte Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, finansuojamame Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Visą informaciją apie projektą galite rasti www.sagaplius.lt
