Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Rajono naujienos

Siautėjo vilkai ar šunvilkiai?

Antradienis, 13 September 2022 12:10 Parašė 
Jonas Marčiukaitis: „Ką mes saugome? Vilkus ar šunvilkius?“ Jonas Marčiukaitis: „Ką mes saugome? Vilkus ar šunvilkius?“

Rugsėjo pradžioje į savivaldybės Žemės ūkio skyrių (ŽŪS) kreipėsi ūkininkas Arvydas Balčiūnas. Jis aptvaruose (apie 60 ha plote) augina laukinius gyvūnus – danielius ir elnius. Apžiūrėdamas teritoriją, šeimininkas rado sudraskytus du danielius (jauniklį ir patelę) bei dėmėtojo elnio patiną.

Savivaldybėje buvo sudaryta komisija (pirmininkas Jonas Marčiukaitis) laukinių žvėrių padarytiems nuostoliams nustatyti ir tą pačią dieną išvyko į Žinėnų k. (Kulvos sen.) patikrinti faktų.

Kokios tokiais atvejais atliekamos procedūros, į ką reikia kreiptis dėl nuostolių atlyginimo ir pan., kalbėjomės su ŽŪS vedėju Jonu Marčiukaičiu.

Pirmiausia komisijai teko įvertinti, kas išpjovė gyvūnus – vilkai ar sulaukėję šunys. Kadangi ūkininkas yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras, buvo pateikta filmuota medžiaga, iš kurios aiškiai matyti, kaip vilkas kasasi po aptvaru ir bando patekti į jo vidų. Iš pėdų, vilkimo žymių specialistai nustatė, kad tai – vilko ar vilkų darbas: tikėtina, kad jų buvo ne vienas.

Artimiausiu metu įvyks komisijos posėdis, duomenys bus sutikslinti su Ūkinių gyvūnų registru, nes svarbu, kad jie būtų registruoti. Išvadas su nuotraukomis komisija išsiųs į Aplinkos ministeriją, kuri šiuo atveju ir turėtų atlyginti nuostolius.

Sumos apskaičiuojamos pagal vidutines metines gyvūnų supirkimo kainas. Jei yra sudraskomi veisliniai gyvūnai, savininkas turi pateikti dokumentus, už kiek jis tuos gyvūnus pirko, o jei tai yra laukiniai gyvūnai, skaičiuojama pagal to mėnesio vidutines gyvūnų supirkimo kainas.

Atrodytų, kad tokia tvarka nėra sudėtinga, bet gyvulių laikytojai turėtų žinoti du pagrindinius aspektus: gyvūnai turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų registre (tą daro Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), o paraišką pateikti reikia seniūnijai pagal gyvenamąją vietą.

Kaip sakė Jonas Marčiukaitis, pernai vilkai irgi „pasidarbavo“, ūkininkams nuostoliai buvo atlyginti. Beje, rajone tokių užpuolimo atvejų nėra daug, tačiau priežastis ne dėl to, kad yra mažiau vilkų, bet todėl, kad nėra laikoma daug gyvulių. Vilkų tikrai yra ir jie daro didelę žalą kitai faunai: pastebimas ženklus stirnų sumažėjimas. Jeigu bandoma aklimatizuoti danielius, išleisti į laisvę, vilkai juos išskerdžia per metus.

– Man, kaip ŽŪS vedėjui, kuris atstovauja žemdirbių interesams, kyla klausimas (ir ne man vienam): dėl ko taip saugomi vilkai? – sako Jonas Marčiukaitis.

Specialistas teigia pastebėjęs, kad dažnai nustatoma (arba kai būna sumedžioti vilkai), kad jie – šuns ir vilko hibridas.

– Tai dabar mes saugome vilkus, kurie net nėra vilkai, o šunvilkiai? – stebėjosi Jonas Marčiukaitis. – Ūkininkai patiria didelių nuostolių, valstybė visu šimtu procentų tikrai negali kompensuoti, o mes saugome nieką – šuns ir vilko mišrūną.

Tokie šunvilkiai yra labai pavojingi naminiams ir laukiniams gyvūnams, jie judrūs, vislūs (veda po 4-5 mišrūniukus), gali nueiti didelius atstumus, apsigyventi arti žmonių ir kelti jiems pavojų. O ir medžiotojams sumedžioti tokias dideles gaujas būtų ganėtinai sunki užduotis. Tačiau kol kas juos leidžiama (yra limitas!) medžioti tik rudens-žiemos laikotarpiu.

Anot Jono Marčiukaičio, pirmiausia būtina įsitikinti, kas yra saugomi – vilkai ar šunvilkiai. Turi būti atliekama genetinė analizė, kad įsitikintume, kad po mūsų miškus laksto grynaveisliai vilkai.

– Man kyla įtarimų, kad veislė nėra gryna, tad kam tuos hibridus saugoti, jei jie potencialiai pavojingi ir žmogui, ir laukiniams bei naminiams gyvūnams? – retoriškai klausė ŽŪS vedėjas Jonas Marčiukaitis.

Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ